Aukštosiose mokyklose dėstantys valdininkai tikina, kad tokia veikla tiesioginiam jų darbui netrukdo. Pasak jų, papildomas uždarbis – tik zuikio ašaros. Labiau nei atlyginimas valdininkus vilioja noras pabendrauti su studentais. Aukštųjų mokyklų vadovai neslepia negalintys atsidžiaugti tokiais entuziastais – kai profesoriaus atlyginimas ne didesnis už uždarbiaujančio antrakursio studento, prisikviesti dėstytojus kasmet tampa vis sudėtingiau.
Pritrūko žingsnelio
Ekonomistės išsilavinimą turinti apskrities viršininkė Gema Umbrasienė Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio institute pirmadienių vakarais pirmo ir antro kurso studentams dėsto mikroekonomiką ir makroekonomiką.
Valdininkė tvirtina, kad studentams atiduotos keturios pirmadienio valandos jos tiesioginiam darbui netrukdo. Apskrities viršininkė save vadina dėstytoja praktike, turinčia mokslininkės potencialo. Iki doktorantės laipsnio G.Umbrasienei pritrūko vos žingsnelio – Lietuvoje papūtus naujam politiniam vėjui sovietiniais laikais parašyta disertacija taip ir liko juodraštyje.
„Mano disertacijos vadovė Kazimiera Prunskienė tada pasakė: „Gema, tu iš tiesų gyvenime turi rinktis, kas tau svarbiausia“, – prisiminė G.Umbrasienė, mokslininkės karjerą iškeitusi į politikės.
Valdininkė tvirtina, kad papildomai dirbant antroje darbovietėje atlyginimas nebėra svarbus. Pasak jos, daug reikšmingesnis pats darbas su studentais. „Man, kaip ekonomistei, nežemai iškeliama kartelė. Gal dar kada ir disertaciją užbaigsiu. Be to, kaip šiemet man paprasta dėstyti! Dabartinė Lietuvos ekonomika yra tikra makroekonomikos vadovėlio instrukcija“, – pabrėžė pašnekovė.
Kolegos kritikuoja
Pasak G.Umbrasienės, už darbą institute gaunamas atlygis, palyginti su jos uždarbiu pagrindinėje darbovietėje – menkas.
„Įsivaizduoju, kiek turi dirbti dėstytojas, kad gautų normalų atlyginimą. Man labai gaila, kad yra taip, kaip yra“, – užjautė profesūrą apskrities viršininkė.
Miesto Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vyriausiasis specialistas Gvidas Vilys jau dešimtąjį sezoną dėstytojauja Šiaulių universitete.
Anot G.Vilio, jei tam nebūtų radęs laiko, universitetui būtų tekę iš studijų programos išbraukti jo autorinį kursą. Dabar G.Vilys ketvirtadieniais po pietų darbą Savivaldybės kabinete iškeičia į universiteto auditoriją. Valdininkas neslepia, kad dėl tokios savo veiklos sulaukia kolegų iš Savivaldybės kritikos.
„Iš savo valdžios išgirstu, kad reikėtų labiau suderinti abu darbus. Bet, manau, su savo pareigomis Savivaldybėje susitvarkau. Jei nespėčiau, mane iš jos atleistų“, – teigė G.Vilys.
Dirba iš idėjos
Valdininkas pripažino: dirbti su studentais Šiaulių universitete mieliau nei Savivaldybėje su dokumentais ir, jei finansinės galimybės leistų, pastarojo iš viso atsisakytų.
G.Vilys tikina ketvirtadienio popietes Šiaulių universitetui aukojantis ne dėl papildomo uždarbio – atskaičiavus kelionės išlaidas ir negautą atlyginimo dalį Savivaldybėje, „grynojo pelno“ iš dėstytojavimo per mėnesį vyriškis teuždirba vos 100 litų.
„Neįsivaizduoju, kodėl dėstytojai iš universitetų dar nebėga. Vidurinėse mokyklose dirbančių pedagogų uždarbiai didesni nei profesūros. Kai stovi prieš studentų auditoriją, pradedi galvoti, kad tie žmonės uždirbs daugiau nei tu juos tam rengdamas“, – teigė G.Vilys, turintis humanitarinių mokslų daktaro laipsnį.
Plačiau skaitykite gruodžio 20 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Mantijomis per šventes pasidabinusią profesūrą aukštosiose mokyklose keičia dėstytojai praktikai: akademinių aukštumų besiekia tik entuziastai.
