Mokėjo pažadais
Ant žinomo machinatoriaus, įmonių greito numarinimo „specialisto“ Alvydo Ulio kabliuko užkibusi bedarbė liko ne tik be pinigų, bet ir be galimybės susirasti rimtą darbovietę. Pasinaudojusi Darbo biržos pasiūlymu įsidarbinti A.Ulio įkurtoje bendrovėje „Verslo atradimai“ viena mažametį vaiką auginanti moteris jau pusė metų iš darbdavio negali išsireikalauti nė cento.
Prakalbusi apie A.Ulio machinacijas, moteris savo pavardės viešai skelbti neišdrįso. Ji prasitarė, kad bijo keršto.
Iki tol buvusi bedarbė „Verslo atradimuose“ vadybininke įsidarbino kovą. Iš pradžių jai buvo pažadėtas 600 litų atlyginimas. Tačiau pelną įmonei nešusiai vadybininkei realiai mokėta ne pinigais, o pažadais. Po trijų mėnesių, veikiausiai norėdama išlaikyti užmokesčio negaunančią darbuotoją, laikinai bendrovės direktorės pareigas tada ėjusi Irena Ulienė atlyginimą pakėlė net iki 1300 litų ir pažadėjo kaip priedą kas mėnesį mokėti dar 15 proc. nuo sudarytų sutarčių pelno.
Laidojo be pinigų
Tačiau atlyginimą už kovo mėnesį moteris tegavo liepą, kai „Verslo atradimų“ darbuotojus A.Ulys pervedė į kitą savo įmonę – praėjusių metų lapkritį registruotą vadinamąjį Žurnalistinių tyrimų institutą.
Tiesa, žurnalistiniais tyrimais jame nė nekvepėjo – du vadybininkai sudarinėjo sutartis su įmonėmis darbų saugos klausimais. Vienas jų, neįtikęs institutui vadovaujančiam A.Uliui, vasarą buvo atleistas.
Likusi vadybininkė ir toliau dirbo kantriai laukdama atlyginimų, o A.Ulys su institute buhalteriavusia žmona Irena Uliene išdūmė atostogauti į užsienį.
„Jiems grįžus, sakau, sąžinės turėkite. Jūs po užsienį važinėjate, o aš atlyginimo negaunu“, – pasakojo Ulių apmulkinta pašnekovė.
Po tokių darbuotojos priekaištų sėdusi skaičiuoti, kiek įmonė įsiskolinusi vadybininkei, I.Ulienė nustebo: Jėzau, kiek čia tau tų pinigų! Ir vietoj nesumokėtų tūkstančių atkišo… 150 litų. Neva daugiau neturėjo.
Gražiuoju atgauti pinigų vadybininkei nepavyko netgi tuomet, kai jų prireikė artimo žmogaus laidotuvėms.
„Prašiau, kad bent vainikui duotų, o jie – neturim. Man buvo šokas, bet per laidotuves ne ta būsena buvo, kad ginčyčiausi“, – pasakojo vadybininkė.
Paleido šunis
Tuojau po laidotuvių sunkiai susirgo jos mažametė dukrelė. Mergytė duso, gydymui reikėjo pinigų. Tačiau net ir tuomet Uliai nesiteikė mokėti atlyginimo – į moters telefonu siunčiamas žinutes A.Ulys tiesiog nereagavo.
„Parašiau dar kartą, kad reikia susitikti. Nuvažiavau prie jų namų. Mačiau, kaip pažiūrėję pro langą kieme iš voljerų paleido šunis. O mano skambučius telefonu atmetinėjo“, – apie sveiku protu nesuvokiamą verslininkų elgesį pasakojo moteris.
Nepavykus susitarti su Uliais, kitą dieną ji kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrių. Čia vadybininkės laukė dar vienas šokas: ji likusi vienintele „didžiojo“ Žurnalistinių tyrimų instituto darbuotoja. Pasirodo, kol moteris slaugė sergančią dukrą, lapkričio 30-ąją iš direktoriaus pareigų pasitraukė A.Ulys, prieš tai dar iš darbo atleido įmonės buhalterę – savo žmoną.
Kadangi „žymusis“ A.Ulio institutas liko be vadovo, nebėra kam vadybininkę atleisti iš darbo. Nuo liepos atlyginimo negaunanti moteris priversta išgyventi iš gaunamų alimentų ir socialinės pašalpos – vos 400 litų per mėnesį. Be realaus pragyvenimo šaltinio ir darbo likusi moteris negali net įsiregistruoti Darbo biržoje, tada bent jau gautų bedarbio pašalpą. Ji netgi nedarbingumo pažymėjimo negali pristatyti „Sodrai“, nes nėra, kas jį užpildytų įmonės vardu.
Šiuo metu Uliai moteriai skolingi 5-6 tūkst. litų.
Vadybininkė A.Uliui išsiuntė registruotą prašymą atleisti ją iš darbo. Jei šis nesiteiks to padaryti, moteriai liks vienintelis kelias išsilaisvinti iš sukčių pinklių – teismas.
Seniai „įskaitoje“
Šiuo metu vietoj buvusio Žurnalistinių tyrimų instituto Šermukšnių g. 31 veikia spalį A.Ulio vardu registruota nauja įmonė „Darbų sauga ir konsultacijos“. Jos direktorė – I.Ulienė. Pasak jos, instituto veikla šiuo metu sustabdyta ir su juo susijusiais klausimais reikia kreiptis į A.Ulį. Tarp žemės ir dangaus paliktą vadybininkę I.Ulienė teigė mačiusi praėjusią savaitę, tačiau neva daiktų atėjusi susirinkti moteris jos nieko neklaususi.
„Būtume kalbėjusios, bet ji nesikreipė“, – tikino I.Ulienė.
Jos duotuoju telefonu A.Uliui prisiskambinti nebuvo įmanoma – prasiskolinęs verslininkas nekėlė ragelio. Pasak žmonos, rytą ji išvažiuodama į darbą vyrą paliko dar miegantį.
Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Eugenija Čerkesaitė patvirtino, kad Uliai – seniai inspekcijos „įskaitoje“.
„Buvome sulaukę pretenzijų, kad su darbuotojais neatsiskaito „Verslo
atradimai“. Kai pradėjome tikrinti, vadovai ėmė vienas kitą keisti – iš pradžių
vadovavo A.Ulys, paskui – I.Ulienė“, – teigė E.Čerkesaitė. Už piktybišką
neatsiskaitymą su darbuotojais A.Uliui buvo skirta 2750 litų bauda. Šiuo metu
baudą išieškoti perduota antstoliams. Baudos neišvengė ir I.Ulienė.
Plačiau skaitykite gruodžio 13 d.
„Sekundėje“.
Nuotr. iš „Sek.“ arch. Darbas A.Ulio įsteigtoje bendrovėje
patikėjusiesiems šio „verslininko“ gražiais pažadais tapo
košmaru.
