Europinės vėžės geležinkelis „Rail
Baltica“, jungsiantis Varšuvą, Rygą ir Taliną, per Panevėžį nežinia ar prasuks,
nes miestas gali nesugebėti išnaudoti jo galimybių. Tokias mintis išsakė į
Panevėžį atvykę Valstybinės įmonės Transporto ir kelių tyrimo instituto Eismo
inžinerijos skyriaus viršininkas Arvydas Domatas ir Transporto investicijų
direkcijos vadovas Albertas Arūna.
Įgyvendinus tarptautinį „Rail Baltica“ projektą žadama nutiesti greitąjį geležinkelį, suteikiantį galimybę važiuoti palei Baltijos jūrą nuo Talino iki Varšuvos 160–250 kilometrų per valandą greičiu. Tikimasi, kad patogūs greitaeigiai keleiviniai traukiniai pritrauks nemažai keleivių, tai pagyvintų Baltijos šalių turizmo sektoriaus veiklą ir duotų neabejotinos ekonominės naudos. 2003 metais Europos Komisija „Rail Baltica“ pripažino reikšmingu Europai projektu ir įtraukė jį į tarptautinių transporto tinklų plėtros prioritetų sąrašą. Šis sprendimas leidžia pasinaudoti ES fondų parama, nes jo įgyvendinimo išlaidos vien tik Lietuvos teritorijoje sieks 800 mln. eurų, o visam projektui finansuoti Baltijos valstybėse ir Lenkijoje reikės 3,93 mlrd. eurų.
„Rail Baltica“ projektas įgyvendinamas etapais. Pirmasis etapas truks iki 2010 metų, jame numatyta modernizuoti Lenkijos geležinkelius nuo Varšuvos iki valstybės sienos ir nuo jos nutiesti Lietuvoje greitąjį geležinkelį iki Kauno. Per antrąjį etapą iki 2014 metų planuojama nutiesti greitąjį geležinkelį į Rygą, baigiamajame etape iki 2016 metų greitasis geležinkelis bus nutiestas į Taliną.
Panevėžio apskrities viršininko administracijos užsakymu jau parengta studija „Greitojo geležinkelio „Rail Baltica“ alternatyvų analizė šiaurinėje Lietuvos dalyje“. Studiją rengę specialistai padarė išvadą, kad planuojamo europinio geležinkelio trasa per Panevėžį būtų 25 kilometrais trumpesnė ir apie 200 milijonų eurų pigesnė, palyginti su trasa Šiaulių kryptimi. „Panevėžio apskrities viršininko administracijos užsakymu parengta studija – pirmas žingsnis nustatyti, ar reikia šiame regione europinės vėžės geležinkelio, – studijos reikšmę apibūdino A.Arūna. – Šiandieninė situacija rodo, kad per Panevėžį einantis senasis geležinkelis stovi nenaudojamas. Reikia stengtis įrodyti, kad modernaus geležinkelio galimybės bus išnaudotos.“ Panevėžio apskrities viršininko administracijos užsakymu atlikta studija yra įvadas į 2008–2009 metais visose trijose Baltijos valstybėse (Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje) vienu kartu rengsimas galimybių studijas dėl europinės vėžės naujo geležinkelio tiesimo didelio greičio traukiniams.
Birutė
KRONIENĖ
