Skandina užtvanka
„Ąžuolo” sodų bendrijos gyventojai ironizuoja, kad šiuo metu geriausia transporto priemonė jiems būtų valtis, avalynė – žvejų ilgaauliai, o jų rūsiai betinkami varlėms veisti. Tokio potvynio, koks sklypus apsėmė šiemet, sodininkai tikina dar nematę: užsemti rūsiai ir kiemai, sunkiai per didžiules balas išvažiuojami keliai, o šuliniuose vandens tiek, kad pasisemti nė svirties nebereikia.
Sodininkų nuomone, dėl potvynio kalta nereguliuojama rajono Savivaldybės žinioje esanti užtvanka Molainiuose. Tačiau valdininkai po vandenį braidžiojantiems žmonėms ištiesti pagalbos rankos neskuba ir tvirtina, kad vandens sklidina užtvanka čia – niekuo dėta.
„Gal čia kas nors suinteresuotas, kad sklypai, kur įrengta drenažo sistema, taip skandinami?
Mat kažkas žmonių neatsiklausę įrengė užtvanką Molainiuose ir paliko likimo valiai”, – svarstė namą bendrijoje besistatantis Audrys Garbauskas.
Jo nuomone, dėl kažkieno pamirštos užtvankos soduose išvedžiota drenažo sistema nebėra veiksminga. Mat per „Ąžuolo” sodus bėgantis upelis nuteka į užtvanką, šios nereguliuojant pakyla vanduo ir upelyje.
„Kas iš to, jei drenažo vamzdžiai, iš mūsų sklypų nuvesti į upelį, jau apsemti. Dabar jau vanduo vamzdžiais nebe iš sodų į upelį išbėga, o atvirkščiai. Todėl ir skęstam, kad kažkas savo darbo nepadaro – užtvankos nesusivokia pakelti”, – pats ištyrinėjęs situaciją aiškino A.Garbauskas.
Rūsiai nebenaudojami
Anot vyriškio, nors soduose jau ne vienerius metus po dažno lietaus šlapia, tačiau tokio potvynio kaip šiemet dar nėra buvę.
Žmonės nuo pavasario iš rūsių neištraukia vandenį lauk išsiurbiančių mechanizmų.
Pats A.Garbauskas, bendrijoje įsigijęs nebaigtą statyti namą su rūsiu, taip pat atsidūrė aklavietėje. Nors rūsys vyriškiui reikalingas, tačiau dėl nuolat jame stovinčio vandens negali būti naudojamas.
„Jau galvojau rūsį užversti, bet dar laukiu – gal viskas susitvarkys, gal kas vis dėlto pakels tą užtvanką? Būčiau žinojęs, kad gyvensiu apsemtas, to sklypo nė nebūčiau pirkęs. Ta nuolatinė drėgmė namui tikrai ne į naudą” – kalbėjo sodininkas.
Jis – ne vienintelis, kuriam gyvenimą sodų bendrijoje kartina neslūgstantis vanduo. Iš reto namo rūsio nekyšo vandenį siurbianti žarna. Įeiti į kiemus nesušlapus kojų be ilgaaulių taip pat retai kur beįmanoma.
Viename iš kiemų sutiktas Gintautas Bardauskas tvirtino rūsiu visiškai negalintis naudotis.
„Kai prieš devynerius metus atsikrausčiau čia gyventi, tokių problemų nebuvo. Tuomet dar ir upeliai buvo valomi, o dabar pro mus tekantis iki pat Molainių užakęs. Rūsys tapo nebereikalingas – vis tiek jame ištisai vanduo stovi. Ypač nuo šios vasaros”, – aiškino vyriškis.
Padėti negali
Rajono Savivaldybės ekologė Sigita Biveinienė abejojo, ar dėl potvynio reikėtų kaltinti užtvanką.
„Jei ant drenažo pasodinti medžiai, jei į drenažo sistemą išleidžiamos nuotekos, sklypai ir skęsta. Dar neteko girdėti, kad dėl užtvankos būtų potvynis kilęs”, – teigė ekologė.
Anot jos, dėl užkimštos drenažo sistemos medžius iškirsti teko tvinusiems sodininkams Karsakiškyje. Su tokia pačia problema susidūrė ir rajono ūkininkas, į Savivaldybę kreipęsis dėl apsemto hektaro salyklinių miežių.
Pasak ekologės, Savivaldybė vien tik išklausiusi gyventojų skundų nesiims nuleidinėti užtvankoje vandens – tam reikia gamtosaugininkų leidimo.
„Siūlyčiau sodininkams kreiptis į melioratorius. Kai situaciją įvertins specialistai, tada ir bus matyti, kas kaltas. Galbūt sodininkų prielaida ir yra teisinga, bet net jei jie į mus kreiptųsi raštu, atsakytume tą patį”, – tvirtino S.Biveinienė.
Plačiau skaitykite gruodžio 10 d. „Sekundėje”.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. „Ąžuolo” soduose rūsiai betinkami varlėms
veisti – vanduo nenuslūgsta kone ištisus metus.
