Linkaučiuose gyvenanti Rakauskų šeima skaudžiai pajuto, kad netikėtai užklupusi sunki liga išmuša iš po kojų ir taip menką buvusį materialinį pagrindą. Nuo rugsėjo sunkios ligos alinamai trijų vaikų motinai Nijolei Rakauskienei padėti ėmėsi „Bėdų turgaus“ laida, o be priežiūros likę paaugliai tapo vaikų teisių apsaugos specialistų rūpesčiu. Sūnų pažadai klausyti sesers ir lankyti mokyklą pasirodė duoti veltui – po miestelį valkatavę berniukai nuo praėjusio savaitgalio apgyvendinti Linkaučių vaikų globos namuose.
Gyvenimas nelepino
Trečius metus Linkaučiuose gyvenanti N.Rakauskienė pasakoja gyvenimo buvusi mėtyta ir vėtyta: prieš devynerius metus palaidojo dvi žuvusias dukras, dar po poros metų – vyrą, o dabar yra priversta kovoti su pikta liga, kurios net pavadinimo garsiai ištarti nedrįsta. Ir nors Krekenavos seniūnijos socialinės darbuotojos puse lūpų prasitaria, kad N.Rakauskienė ne visada elgėsi labai atsakingai, negandos užkluptą moterį užjaučia visa bendruomenė. Linkaučių vaikų globos namų, kuriuose moteris dirba valytoja, kolektyvas surinko pinigų į ligoninę atgulusiai moteriai paremti. M.Rimkevičaitės technologinės mokyklos, kurioje mokosi dukra Zofija, vadovybė kreipėsi pagalbos į Editos Mildažytės laidą „Bėdų turgus“. Netrukus aštuoniolikos sulauksiančiai Zofijai atiteko sunkiausia namų ūkio našta ir rūpinimasis dviem daug nerimo keliančiais broliais – šešiolikmečiu Jonu ir trylikmečiu Antanu.
Panevėžio apskrities ligoninėje besigydanti N.Rakauskienė „Sekundei“ pasakojo, kad visas jos gyvenimas buvęs toks – vos pradėjus stotis ant kojų atsitinka kas nors griaunančio. Labai sunkiai šeima vertėsi gyvendama Vadaktuose.
„Dešimt metų stovėjau eilėje būstui gauti, todėl labai džiaugėmės, kai valdžia skyrė namelį Linkaučiuose, – pasakoja N.Rakauskienė. – Namelis neblogas, apsitvarkiau, gėlynų pasisodinau. Netrukus ir darbą gavau vaikų globos namuose, jie visai šalia, tik per gatvę pereiti tereikia.“ Moteris sako, kad pagalbos galima sulaukti ir iš Krekenavos seniūno, ir iš socialinių darbuotojų, tereikia nesigėdyti nuolat prašyti. Ji neslepia, kad ir turėdama darbą nesistengdavo mokėti už komunalines paslaugas, todėl susidarė skola, ją padengė „Bėdų turgaus“ fondas. „Gavome tris tūkstančius litų mano vaistams, vitaminams ir čekį visus metus kartą per mėnesį už 100 litų apsipirkti „Norfoje“. Ir tai viskas“, – N.Rakauskienė neslepia tikėjusis daugiau.
Turi priekaištų
gydytojui
Nelaimės prasidėjo rugsėjo pabaigoje, kai vieną dieną N.Rakauskienė darbe pasijuto prastai. „Parėjusi namo pasimatavau temperatūrą – beveik 40 laipsnių. Išgėriau paracetamolio, pasidariau karštos kavos – ir vėl į darbą, – ligos pradžią prisimena moteris. – Darbe kolegė pamatė, kad mano akys dega, todėl išleido namo.“
Karčių žodžių moteris negaili Krekenavoje dirbančiam bendrosios praktikos gydytojui, net pavardės jo nenori minėti. „Jis mane taip nugydė, kad sunku ir prisiminti, tik tęsė nedarbingumo lapelį ir gydė antibiotikais, jokių rimtų tyrimų nedarė, – pasipiktinimo neslėpė N.Rakauskienė. – Tabletės arkliško dydžio, o mano svoris vos 40 kilogramų. Sutikusi tą daktarą Krekenavoje tikrai ramiai pro šalį nepraeisiu.“
Po kelių savaičių ligos moteris pasakoja pajutusi, kad sparčiai silpsta, todėl gydytojui pasakė, kad nieko nelaukusi važiuoja į Panevėžį.
„Panevėžio gydytojai mane pastatė ant kojų, todėl jei kas nori negražiai kalbėti apie mūsų medikus, iškart turėtų atsiprašyti, – gerų žodžių negaili ligonė. – Daugybę kartų per dieną manęs paklausia, kaip jaučiuosi, ar man nieko neskauda. Palyginti su būkle, kokios čia atvažiavau, aš dabar sveikas žmogus.“
Apgyvendino valdiškoje
įstaigoje
N.Rakauskienei atgulus į ligoninę, o namuose likus trims nepilnamečiams vaikams, prasidėjo bėdos. Globoti brolius ėmėsi Zofija, tačiau laisvę pajutę paaugliai net nemanė jos klausyti. Rytą Jonas ir Antanas išeidavę į mokyklą, tačiau pamokose taip ir nepasirodydavę. „Niekas negali įsivaizduoti, kokie pasiutę mano bernai, labai dažnai tekdavo kaimišką baslį paimti ar antausiais auklėti, – net neketino slėpti N.Rakauskienė. – Zofija irgi su jais niekaip nebesusitvarkė, ne kartą per veidą yra šėrusi. Blogiausia, kad jie mokyklos nelanko. Nors, tiesą sakant, nieko čia keisto – toks dabar jų amžius.“ Moteris pasakoja, kad dabar paskaitose nesirodanti ir Zofija. Jos taip nutarusios –kol mama gulės ligoninėje, dukra prižiūrės brolius.
Per „Bėdų turgaus“ filmavimą laidos vedėjai E.Mildažytei prižadėję lankyti mokyklą ir nenervinti mamos, Jonas ir Antanas savo pažadų netesėjo. Be mamos priežiūros likę berniukai nevengia prisigalvoti šunybių. Viena iš jų – svetimiems šunims ir karvėms nupjauti uodegas. Visą mėnesį mokykloje nesulaukę brolių Rakauskų Linkaučių pagrindinės mokyklos mokytojai pagalbos paprašė Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialisčių. Šeštadienį paaugliai buvo apgyvendinti Linkaučių vaikų globos namuose. Atostogaujantį įstaigos direktorių vaduojantis Arūnas Griauzdė sako, kad berniukai tikrai kelia nemenkų rūpesčių, tačiau dabar bent jau negali išsisukti nuo pamokų.
„Kalbėjau vakar su Antanu, aiškinau, kad reikia pamokas lankyti, o jis tik pažiūri nežinia ką galvodamas ir vėl savo daro, – tikino pedagogas.– Nijolę galiu apibūdinti kaip labai puikią, tvarkingą darbuotoją.“
Plačiau skaitykite gruodžio 4 d.
„Sekundėje“.
Birutė KRONIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. „Dabar svarbiausia pasveikti, nes pasiligojus labai trūksta pinigų, o ir namuose be manęs – palaida bala“, – optimizmo nestokoja sunkiai serganti N.Rakauskienė.
