Neišvengiamai Lietuvos link artėjant gripo epidemijai, Panevėžio krašto darbdaviai elgiasi taip, lyg būtų sudarę taikos sutartį su šią ligą sukeliančiu virusu. Jie dar vangiau nei ankstesniais metais reaguoja į gydytojų raginimus skiepyti savo darbuotojus nuo šios neprognozuojamos ligos. Jai įgavus epidemijos mastą, kaip ir kasmet, atsiras tūkstančiai žmonių, kurie „gydysis“ dirbdami. Įmonių vadovai, nenorėdami patirti veiklos nuostolių, toleruoja sveikatos netausojančius darboholikus. Dėl to Panevėžio bendrovių biurai ir cechai netrukus taps ligos platinimo centrais.
Sirgti draudžiama
„Išgyvenome ne vieną gripo epidemiją, išgyvensime ir dar“, – ko gero taip guodžiasi dalis Panevėžio darbdavių, kai pagalvoja, ar pavyks išsaugoti įmonės konkurencingumą per gripo epidemiją.
Kad mūsų šalies įmonės dar gana vangiai skiepija savo darbuotojus nuo gripo, teigia ir medikai.
Viena iš priežasčių – verslas linkęs taupyti. Kai kurie verslininkai net nesusimąsto, kad gripo epidemija įmonei gali atnešti nemažų nuostolių. Jeigu Lietuvą užkluptų rimta gripo epidemija, kai kurių įmonių veikla gali būti visiškai paralyžiuota.
Deficitinė darbo rinka būtų nepajėgi kompensuoti laikinų darbo jėgos praradimų.
„Šiemet stebime nepaaiškinamą įmonių savininkų vangumą. Norinčiųjų skiepytis dar mažiau nei pernai, – „Verslo vartams“ teigė nuo gripo skiepijančios bendrovės „Endemik“ Panevėžio filialo vadovė Aušrelė Palivonaitė. – Sunku pasakyti, kodėl taip yra. Kai kurie darbdaviai teisinasi, kad jų samdiniai nenori skiepytis.“
Iš tiesų priversti skiepytis darbdavys negali, tačiau turi bent dalį darbuotojų įtikinti skiepų nauda. Tačiau pastebima, kad skiepija savo darbuotojus tos įmonės, kurios tai jau daro kelerius metus iš eilės.
„Negaliu išskirti nė vienos verslo srities, kuriose labiau nei kitose būtų rūpinamasi gripo prevencija. Skiepija savo darbuotojus bankai, pramonės ir prekybos įmonės. Tačiau dažniausiai tai nuolatiniai klientai, – pasakojo A.Palivonaitė. – Ligos prevencijos nė karto nepraktikavusių įmonių vadovus nėra lengva įtikinti, kad tai svarbu jų verslui.“
Turbūt ne vienas samdinys yra susidūręs darbe su sloguojančiais ir karščiuojančiomis akimis administracijos vadovais.
Pasak medikų, tai ir būtų atsakymas, kodėl gripu ar peršalimo ligomis tokiose įmonėse „retai kas suserga“.
Darboholikai – vertinami
Neretai įmonių darbuotojai, „pasigavę“ gripo užkratą, „neserga“, nes bijo netekti dalies pajamų.
Ypač tai pastebima praūžus šalyje pigių bankų paskolų bumui. Skolininkai aiškiai žino, kad paskolų našta jiems pakeliama tik esant sveikiems.
Užkrečiamas ligas „pravaikšto“ ir darboholikai. Darbo fanatikas, susirgęs peršalimo liga, gali vietoj paracetamolio prisigerti prednizolono ir vėl galvotrūkčiais lėkti į darbą. Jam, anot psichologų, svarbiausia įrodyti sau ir darbdaviui savo išskirtinumą.
„Pirmieji pasineria į darbą sąmoningai, nes jie nori daugiau uždirbti. Darboholikai į darbą bėga nuo kasdienių problemų ir dėl to, kad save sureikšmina, – „Verslo vartams“ sakė psichologė Dalia Grigaitė.
Tačiau visus tuos, kurie dėl įvairių
priežasčių ignoruoja ligą ir sirgdami dirba, šalies darbdaviai, ko gero, gerbia
labiau nei tuos, kurie linkę rūpintis sveikata. Gripu ar peršalimo liga
susirgusiojo toleravimas darbo vietoje tampa neatsiejama ir labai grėsminga
verslo tradicija mūsų šalyje.
Apie darbdavių „meilę“ ligoniams „Verslo vartai“ yra gavę informacijos ne iš vienos Panevėžio įmonės. Kai kurių įmonių darbuotojai klausia, ar darbdavys turi teisę ignoruoti sveikų darbuotojų reikalavimus laikytis darbo sutarties punkto, kuriame jis įsipareigoja sudaryti geras darbo sąlygas.
Darbo inspekcija –
bejėgė
„Gripu sergantis ligonis darbe yra kaip lapė vištidėje. Anksčiau ar vėliau jo užkratas „išpjaus“ kitus darbuotojus, – sako Panevėžio visuomenės sveikatos centro atstovas ryšiams su visuomene Alfonsas Žobakas. – Deja, joks įstatymas neverčia darbdavio įsakyti sergančiam samdiniui palikti darbo vietą ir gydytis kaip pridera. Nebent pavyktų įtikinti taip pasielgti.“
Tiesa, anot pašnekovo, yra įstatymai, draudžiantys pasirodyti darbo vietoje susirgus užkrečiamomis ligomis, tarp jų ir gripu. Higienos normos draudžia susirgus mokyti ir auklėti vaikus, gaminti maistą viešojo maitinimo ar gamybos įmonėse.
Daug žmonių skundų, tarp jų ir dėl nesaugios bei nesveikos darbo aplinkos, tirianti Valstybinė darbo inspekcija taip pat yra bejėgė padėti įmonių darbuotojams, kurie baiminasi esą priversti dirbti šalia gripu sergančių kolegų.
„Mes ne medikai ir negalime nustatyti, ar žmogus serga gripu, ar jam kilo alergija dėl per pusryčius suvalgyto maisto, – tvirtina Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjas Gintaras Čepas. – Jeigu biure skersvėjis, tvanku, per šalta, per karšta ar per ankšta, mes turime galių priversti darbdavį ištaisyti padėtį, tačiau gripas darbe – ne tas dalykas, kurį turime teisę spręsti. Tai yra pavienių žmonių kultūros problema, ir ją turi spręsti visas kolektyvas.“
Tačiau darbdavio pareiga yra pasirūpinti, kad darbuotojui būtų sukurta saugi ir sveika darbo aplinka.
„Teoriškai Darbo kodeksas lyg ir suteikia darbdaviui teisę nušalinti sergantį (ar taip atrodantį) darbuotoją nuo darbo ir išsiųsti jį pasitikrinti sveikatos. Tačiau praktiškai tai nedaroma“, – sako G.Čepas.
Daugelis „Verslo vartų“ apklaustų žmonių sutinka, kad tie, kurie ateina į darbą būdami susirgę, rodo nepagarbą savo kolegoms. Šie rizikuoja ne tik susirgti ir prarasti pajamų, bet ir mirti – jeigu kolegos perduota liga komplikuotųsi.
Gripas itin pavojingas savo komplikacijomis: pneumonija, bronchitu, širdies raumens uždegimu (miokarditu), centrinės nervų sistemos ligomis – virusiniu encefalitu, meningitu (galvos smegenų ir galvos dangalų uždegimu) ir kitomis.
Suserga kas penktas
Skaičiuojama, kad šiemet vidutiniškai kas penktas kiekvieno Lietuvos miesto gyventojas gali užsikrėsti gripu. Kasmet gripu, kaip teigia statistikai, suserga nuo 40 iki 190 tūkstančių šalies gyventojų.
Pagal oficialią statistiką, Panevėžyje pernai gripu sirgo 2751 gyventojas. Viršutinių kvėpavimo takų uždegimas – kataras – buvo diagnozuotas 30336 žmonėms. Beje, dalis iš to sąrašo irgi perserga gripu.
„Gydytojai rašo tokias diagnozes, kokios jiems atrodo labiausiai atitinkančios ligos simptomus.
Laboratorinis gripo patvirtinimas yra ilgai trunkantis procesas – tiksli diagnozė įmanoma praėjus 10-12 dienų, kai žmogus pasveiksta. Todėl kai kurie kataru susirgusieji iš tiesų galėjo būti palaužti gripo viruso, – įsitikinęs Panevėžio visuomenės sveikatos centro atstovas ryšiams su visuomene A.Žobakas. – Statistiniai duomenys dėl labai didelio ligonių skaičiaus, diagnostikos paklaidos, ligonių gydymosi nesikreipiant į gydytojus nėra tikslūs.“
Gripo prevencijai Panevėžyje daugiausia dėmesio skiria užsienio kapitalo pramonės įmonės, prekybos tinklai ir bankai.
„Didieji prekybos tinklai labiau ėmė rūpintis darbuotojais, kai darbo jėgos rinkoje atsirado baisi skylė. Darbuotojų trūkumas verčia darbdavius saugoti juos ir nuo gripo, – pasakojo A.Žobakas. – Kitos įmonės nuo gripo skiepija savo darbuotojus, nes yra apskaičiavusios, kiek kiekvieno jų liga kainuoja bendrovei.“
Didžioji šalies įmonių dalis nemokamai, anot pašnekovo, skiepys nuo gripo savo darbuotojus tik tada, kai šalyje bus stiprios profesinės sąjungos.
„Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo gripo skiepijasi 70 procentų gyventojų, nes profesinės sąjungos išsireikalavo, kad būtų priimti įstatymai, draudžiantys darbdaviui rizikuoti samdinių sveikata, – teigė A.Žobakas. – Ypač atsargūs tie darbdaviai, kurių darbuotojai tiesiogiai dirba su klientais.“
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr. Skaičiuojama, kad šiemet vidutiniškai
kas penktas Panevėžio gyventojas gali užsikrėsti gripu. Nemažai jų šia baisia
liga susirgs darbo vietose, tačiau darbdaviams nė motais samdinių
sveikata.
