Muziejus nebegali veikti
„Jau dabar dūstam nuo vienuolikos kultūrinių įstaigų“, – tokie Kultūros komiteto narių žodžiai palydėjo sprendimą svarstant vienintelio Panevėžyje Gabrielės Petkevičaitės-Bitės memorialinio muziejaus likimą. Užuot skyrę lėšų neišvengiamai jo rekonstrukcijai, valdininkai siūlė istorinę ekspoziciją iškelti ir prijungti ją prie kokio nors kito miesto muziejaus, o ant pastato Šv. Zitos gatvėje palikti tik memorialinę lentą.
Prieš metus užvirusi kova dėl Gabrielės Petkevičaitės-Bitės memorialinės ekspozicijos išlikimo Šv. Zitos gatvėje tęsiasi ir kuo toliau, tuo labiau aiškėja, kad ji baigsis ne muziejaus naudai. Vakar vykusiame miesto Savivaldybės tarybos Kultūros komiteto posėdyje buvo sprendžiama, ar apskritai verta išsaugoti šį kultūrinį objektą.
Po oficialaus Lietuvos muziejų asociacijos patikrinimo paaiškėjo, kad tokiomis sąlygomis, kokiomis gyvena muziejus, negali vykti jokia kultūrinė ar visuomeninė veikla.
Varganai atrodančiose patalpose draudžiama saugoti muziejaus eksponatus. Vienintelė išeitis – pertvarkyti patalpas. Tačiau toks žingsnis pareikalautų milžiniškų lėšų.
Asociacija „Bitės namai“ prieš metus buvo įkurta tam, kad išsaugotų 1969-aisiais atidarytą muziejų. Jos atstovai į Kultūros komiteto narius kreipėsi prašydami rekonstruoti vienintelį Panevėžyje memorialinį muziejų ir išsaugoti vienos svarbiausių miesto istorinių asmenybių atminimą. Po privatizacijos likusiose mažose patalpose jie norėtų matyti atgijusį kultūros objektą, kur būtų rengiamos ekspozicijos apie miesto istorines asmenybes.
„Turime didžiuotis savo krašto žinomais žmonėmis, o ne naikinti jų prisiminimą. Nors G.Petkevičaitei-Bitei priklausė pusė namo, likome tik su mažomis patalpomis. Tačiau pati rašytoja pasižymėjo kuklumu, todėl ir mes prašome palikti bent jau tą ekspoziciją. Ji miestui – istoriškai svarbi“, – savo argumentus pesimistiškai nusiteikusiems valdininkams dėstė asociacijos „Bitės namai“ pirmininkas Zenius Jurgelaitis.
Per daug švaistomasi
Tačiau Kultūros komiteto nariai tokiems prašymams buvo kurti.
„Nė vienas Lietuvos miestas neturi tiek daug biudžetinių kultūros įstaigų, kiek mes“, – tikino Panevėžio vicemeras Kastytis Vainauskas.
Jis pritarė Kultūros komiteto narės išsakytoms mintims, kad miesto valdžia, neturėdama vieningos nuostatos kultūrinių įstaigų steigimo ir globojimo klausimais, kartais švaistosi lėšomis. Jo teigimu, pirmiausia reikėtų pasirūpinti didžiausiomis miesto įstaigomis – tokiomis kaip Panevėžio bendruomenių rūmai, kur vis dar nebaigiami remonto darbai.
Plačiau skaitykite lapkričio 27 d. „Sekundėje“.
Ingrida NAGROCKIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Ne per seniausiai iš privatizacijos gniaužtų gelbėtam G.Petkevičaitės-Bitės memorialiniam muziejui, rodos, nelemta ilgai gyvuoti – greičiausiai jį primins tik memorialinė lenta.
