Panevėžio detalusis planas atstoja komiksų žurnalą. Miesto architektų sukurtas, o buvusios kadencijos Tarybos ir Savivaldybės administracijos patvirtintas planas sveiku protu nesuvokiamas ir galėtų būti pasiūlytas dešimtmečio absurdo nominacijai. Pagal jį ir privatininkai gali pretenduoti netgi į sklypą pačioje miesto širdyje Laisvės aikštėje prie fontano. Nors valdininkai tvirtina, kad nepaisytų detaliojo plano suteiktų galimybių ir Savivaldybė žemės miesto centre neatiduotų, tačiau prieš metus parduotas sklypas tarp Aleksandro paminklo ir Panevėžio apygardos teismo yra konkretus pavyzdys, kaip parceliuojami žalieji plotai.
Gavęs nebeprašytų
Miesto detalusis planas sulaukė pavėluoto politikų susidomėjimo. Ūkio, miesto plėtros ir aplinkosaugos komitetui parūpo, kodėl Panevėžio centrinėje dalyje, ribojamoje Vilniaus, A.Smetonos, Topolių al. ir Kranto gatvių, suformuota net 14 komercinės paskirties sklypų, kuriems lemta iš valstybinės pereiti į privačią nuosavybę. Maža to, remiantis planu privatininkų rankose galėtų atsidurti netgi daugiau nei 3 arų teritorija pačioje miesto širdyje – Laisvės aikštėje prie pat fontano.
„Mes esame nustėrę. Ar turint tokį planą Savivaldybei neteks pačiai išsipirkti žemės Laisvės aikštėje? Aš už tai, kad savininkams turi būti grąžinami sklypai, bet žemė miesto centre privalo likti valstybinė. Dabar išeina kaip anekdote: duokit man du metrus žemės prie pasienio ir daugiau nieko neprašysiu. Aš irgi nieko neprašyčiau gavęs nors porą arų Laisvės aikštėje prie fontano“, – teigė Ūkio, miesto plėtros ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Vidmantas Baltramiejūnas.
Planas koreguotinas
Komitetą papiktino ir lygiagrečiai su Klaipėdos gatve besidriekiančių trijų sklypų tarp Kosmonautų ir F.Vaitkaus gatvių likimas.
Savivaldybės sudaryta darbo grupė, vadovaujama tuomečio administracijos direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus, juos atidavė į privačias rankas ir tris sklypus pasidalijo šeši savininkai. Šiuo metu medžiais apsodinta žalioji zona, skirianti penkiaaukščius blokinius namus nuo judrios miesto gatvės, taps dar vienu komerciniu plotu. Pasak VBaltramiejūno, komitetas, užuot sprendęs dabartines miesto problemas, priverstas gilintis į praeities klaidas.
„Norėdami žengti žingsnį į priekį, turime porą žingsnių grįžti atgal. Akivaizdu, kad tokiems dalykams trūko kontrolės. Ir netikiu, kad tokias nesąmones laimino vienintelis Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo parašas. Tokius dalykus turėjo kontroliuoti Savivaldybės administracija“, – pabrėžė komiteto pirmininkas.
Miesto Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis sutiko, kad 2000-aisiais patvirtintas miesto detalusis planas privalo būti koreguojamas. Anot jo, visiškas nesusipratimas, kad netgi Laisvės aikštėje prie fontano 3,37 kv. m sklypas plane pateiktas kaip komercinės paskirties. Vedėjas pripažino, kad jei atsirastų savininkas, Savivaldybė gali įsivelti į teismų maratoną.
„Jis galėtų reikšti pretenzijas, tačiau teismo nelaimėtų – teisėjai atsižvelgtų į visuomenės poreikį. Nors rengiant tokį planą buvo absoliučiai apsižioplinta. Laisvas sklypas tokioje vietoje – visiškas nonsensas“, – patvirtino S.Matulis.
Plačiau skaitykite kalapkričio 24 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Net architektai dabartinį miesto detalųjį planą vadina anekdotiniu – jis numato, kad net žemė Laisvės aikštėje prie fontano gali būti išnuomota.
