Šalia Ramygalos esančiame Garuckų kaime gyvenanti Misevičių šeima jau trečią mėnesį kovoja su ją ištikusia nelaime. Ketvirtojo gimtadienio išvakarėse jaunėlę Misevičių dukrą užklupusi staigi liga sujaukė iki tol buvusį ramų ir laimingą jaunos šeimos gyvenimą. Negailestinga sostinės medikų diagnozė – ūmi B limfoblastinė leukemija – Viltę su mama paguldė į Santariškių ligoninės Vaikų onkochemoterapijos skyrių. Su klastinga liga besigalynėjančios mergaitės tėvai nepasiduoda nevilčiai. Jie tiki, kad Viltė įveiks ligą ir galės pamiršti alinamas procedūras.
Liga užklupo per
gimtadienį
Reginos ir Arūno Misevičių šeima gali patvirtinti posakį, kad nelaimė visada atsėlina neįspėjusi ir būtinai tada, kai viskas klostosi puikiai. Prieš dešimtmetį Misevičiai įsigijo nuosavą namą, gražiai jį sutvarkė, pradėjo statyti priestatą. Šeimos vyresnėlis Modestas – jau Ramygalos gimnazijos šeštokas, mažoji Viltė lankė vaikų darželį. Mergaitė augo tokia sveikuolė, tik retkarčiais vaikiškai sukarščiuodama, kad mama pasakoja niekada net pagalvoti negalėjusi, jog tokį sveiką ir puikų apetitą turintį vaiką gali užklupti kokia nors rimta liga.
Paskutines vasaros dienas Misevičiai gyveno džiugiomis nuotaikomis – rugsėjo pirmąją laukė ir Modesto mokslo metų pradžia, ir ketvirtasis Viltės gimtadienis.
„Švęsti rengėmės smagiai, studijoje buvome užsisakę fotosesiją, – džiugias dienas prisimena Regina Misevičienė. – Kai Viltei gimtadienio išvakarėse pakilo temperatūra, nieko bloga neįtariau.
Maniau, kad paraudo gerklytė, sugirdžiau vaistų, temperatūra šiek tiek nukrito. Tikėjausi, kad viskas bus gerai, todėl gimtadienio rytą dar rengėmės fotografuotis, rišau dukrytei į plaukučius baltą kaspiną. Tada ir sunerimau, kad vaikas silpsta tiesiog akyse.“
Reikalinga chemoterapija
Supratusi, kad laukti nebegalima, R.Misevičienė išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykusi felčerė patikrino, ar nėra meningito simptomų. Jų nepastebėjusi medikė patarė Viltę vežti į ligoninę. Parą išbuvusi Panevėžio apskrities ligoninės vaikų reanimacijoje, kitą dieną mergaitė reanimobiliu buvo išvežta į Vilniaus Santariškių klinikas. Sostinę vaikas pasiekė jau labai prastos būklės. Reanimobilyje mergaitė keliskart prarado sąmonę, prikibo dar ir plaučių uždegimas.
„Aštuonias paras Viltė pragulėjo reanimacijoje Vilniuje, o rugsėjo 10-ąją pakilome į Vaikų onkochemoterapijos skyrių, – siaubingas dienas prisimena Regina. – Viltės diagnozė – ūmi B limfoblastinė leukemija, reikalingi šeši chemoterapijos kursai. Tokie gydytojų žodžiai skambėjo kaip baisus nuosprendis.“
„Nelaimė trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus, sujaukė visus planus ir mintis, – pasakoja Viltės tėtis Arūnas Misevičius. – Į galvą netelpa, kodėl vaikui taip atsitiko. Žinome apie tokias ligas, bet vis atrodo, kad serga tik svetimi vaikai, kad savam taip nenutiks… Vakar Viltę su mama nuvežiau į Vilnių, lašinamas ketvirtas chemijos „blokas“. Likome dviese su Modestu, bet po dienos kitos vėl važiuosim į Vilnių – Viltė mūsų labai laukia.“
Tėtis susigraudina pasakodamas, kaip ligoninėje dukrytė ilgisi namų. „Važiuodamas namo sakau, kad pašersiu šuniuką ir grįšiu pas ją. Net nežinau, ką atsakyti, kai ketverių metų vaikas pasiūlo man likti ligoninėje, o ji nori važiuoti namo, gyventi su broliu ir su juo rūpintis šuniuku, – sunkiai prataria sergančios mergaitės tėtis. – Širdis veriasi žiūrint į sergantį savo vaiką. Tokia graži mūsų mergaitė dabar be plaukučių. Jie pradėjo slinkti, valgant krisdavo į maistą, tad mama nukirpo juos visai trumpai.“
Pasiduoti negalima
R.Misevičienė sako, kad tokio siaubo, kokį dabar patiria jų šeima, negali įsivaizduoti to nepatyrusieji. Pirmuosius chemoterapijos kursus Viltė ištvėrė sunkiai, sulyso, chemija nualino organizmą, burnytėje ir ant užpakaliuko atsirado skausmingų opų, nusilpęs organizmas užsikrėtė dar ir stafilokoko infekcija.
Šiomis dienomis Viltei lašinamas jau ketvirtasis chemijos „blokas“. „Nuo vakar laša chemija, tikimės kad šįkart dukrytei bus lengviau, – pasakoja sunkias akimirkas išgyvenanti moteris. – Tikime, kad Viltė įveiks ligą, ji toks gyvybingas vaikas. Net neleidžiame sau pagalvoti, kad viskas gali baigtis blogai. Jei pakilome iš tokios sunkios būklės, kokia buvo pirmas ligos dienas, dabar nė vienas nebegalime pasiduoti.“
Misevičiai žino, kad leukemiją įveikia ne visi vaikai, bet tikisi, jog likimas jų šeimai nebus žiaurus. „Sausio mėnesį turėtume baigti visus šešis chemoterapijos kursus, tada, jei viskas bus gerai, penkerius metus vis tiek priklausysime rizikos grupei, kas mėnesį turėsime tikrintis ir gyvensime apimti siaubo ir nežinios“, – kalba R.Misevičienė ir išduoda besitikinti, kad blogiausia – jau praeityje.
Visas dienas ligoninėje šalia Viltės būnanti mama pasakoja, kad ketverių metų mergaitė dar nesuvokia sunkiai serganti. Mažoji ligoniukė žino, kad jos kraujas dabar nelabai geras, todėl reikia gulėti ligoninėje ir negalima glostyti nei šuniuko, nei kačiuko.
„Stengiamės praskaidrinti nuotaiką, kalbame apie tai, kad susilašinę visus vaistukus vėl važiuosime namo. Viltė labai nori namo, – apie ligoninėje leidžiamas dienas pro ašaras pasakoja Regina. – Namo tikimės grįžti lapkričio pabaigoje, o gruodžio 5 dieną vėl važiuosime į Vilnių penktam chemijos kursui.“
Nors namuose tenka pabūti labai trumpai, čia Viltė tiesiog atgyja, mergaitės nuotaika pasitaiso.
Dėkoja padėjusiesiems
Užklupus netikėtai bėdai Misevičiai sako pajutę, kaip skaudžiai liga smogė ir taip gana kukliai šeimos finansinei padėčiai. Mama dirbti nebegali, nes slaugo sergančią dukrą. Pagal patentą statybose dirbantis tėtis pasakoja irgi atsidūręs tarp dangaus ir žemės.
„Darbo yra, bet dirbti toliau nuo namų negaliu, nes vieno Modesto palikti namuose nėra kaip. Rimto objekto užsiimti taip pat negaliu, nes reikia važinėti į Vilnių.
Regina turi vairuotojo teises, tačiau esant tokiems išgyvenimams prie vairo nesėda, – pasakoja A.Misevičius. – Pinigų reikia ir kelionėms, ir papildomiems vaistams, ir Viltę norisi kuo nors pradžiuginti. Pradėjome įrengti namo priestatą, bankui mokame paskolas, jis juk nelaukia. Apie tokius planus dabar nebegalvojame, svarbu, kad visi būtume sveiki.“
Susidūrę su dukros liga Misevičiai pajuto, kiek daug yra gerų žmonių. Sužinoję apie ištikusią bėdą padėti suskubo ir giminaičiai, ir draugai, ir kaimynai.
„Labai svarbi ne tik materialinė pagalba, bet ir moralinis palaikymas, – sako R.Misevičienė. – Artėja Kalėdos, tad labai noriu visiems mus palaikantiems padėkoti, visų mus supančių žmonių pagalba yra neįkainojama.“
Šeimą užklupusiai nelaimei neliko abejinga rajono savivaldybė. Ji Viltės gydymui skyrė 5800 litų. Prie didžiausio mergaitės troškimo pasveikti ir sugrįžti namo kad ir nedidele auka gali prisidėti kiekvienas. Reginos Misevičienės vardu „Dnb Nord“ banke atidaryta sąskaita LT 384010041200141316. Itin sudėtingu, daug stiprybės ir tikėjimo reikalaujančiu momentu gerumo niekada nebūna per daug.
Birutė KRONIENĖ
Nuotr. iš Misevičių šeimos alb. Iki
ketvirtojo gimtadienio Viltė augo sveika, todėl sunki jos liga Misevičiams buvo
kaip perkūnas iš giedro dangaus.
