Diagnostikos mechanizmai
silpni
Skurdo ir vargo liga laikyta tuberkuliozė vis dažniau pasibeldžia ir į pasiturinčiai gyvenančių žmonių duris. Medikų teigimu, infekcijos yra visur, todėl niekas nėra apsaugotas, nebent atsparus organizmas ligos neįsileis.
„Sekundės“ kalbintas Visuomenės sveikatos centro gydytojas Alfonsas Žobakas teigė, kad pastaruoju metu statistiniai duomenys nerodo tuberkuliozės daugėjimo. Yra šiokių tokių svyravimų, tačiau vidurkis iš esmės toks pat. Tačiau ši liga sunkiai susekama. Jeigu žmogus neateina ieškoti kosulio, dusulio, prakaitavimo, silpnumo priežasčių, diagnozuoti neįmanoma.
„Pacientas atėjęs dėl sužaloto piršto ir nieko nepasakęs apie blogą bendrą savo būklę, gydytojui įtarimų nesukels. Šiuo atveju tuberkuliozės išsiaiškinimo mechanizmai labai silpni. Rentgeno spinduliais peršviečiami tik pedagogai ir viešojo maitinimo įstaigų darbuotojai, kitiems tokių reikalavimų nėra“, – aiškino A.Žobakas.
Rudenį tuberkuliozės paūmėjimų pasitaiko rečiau, šiai ligai palankesnės sąlygos pavasarį, kai organizmui ima stigti mikroelementų ir kitų medžiagų. „Nors ir valkata, tačiau vasarą vis dar kokią uogą suranda, o rudenį – kur nors pamirštą obuolį. Pavasarį visų mūsų organizmas išsekęs, tuomet tuberkuliozei pulti lengviau“, – kalbėjo gydytojas.
Nustatoma sunki forma
Statistiniai duomenys skelbia: daugiausia mūsų apskrityje tuberkuliozės susirgimų užregistruota Pasvalio ir Panevėžio rajonuose. Tuo pasidomėjus „Sekundei“, Panevėžio infekcinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja tuberkuliozei Nijolė Bareišienė patvirtino, kad praėjusiais metais Pasvalio rajone registruota 104 šios ligos atvejai tūkstančiui gyventojų. Panevėžio rajone šiek tiek mažiau. Tai gerokai lenkia Lietuvos rodiklius – 69 ligoniai tūkstančiui gyventojų. Tačiau, pasak N.Bareišienės, bendrasis Panevėžio apskrities vidurkis ne didesnis nei šalies.
„Pastaruosius šešerius metus yra šioks toks svyravimas. Viliamės, kad šie metai bus sėkmingesni. Panevėžio rajone sergamumas galbūt nusistovės. Panevėžio mieste visada jis būdavo nedidelis. Praėjusiais metais – per 47, tačiau prognozuojama, kad mieste šia pavojinga plaučių liga sergančiųjų šiemet bus daugiau“, – tvirtino medikė.
N.Bareišienė „Sekundei“ sakė, kad dažniausiai diagnozuojamos sunkios tuberkuliozės formos. Daugelis pacientų kreipiasi tik tada, kai liga toli pažengusi. Sėkmingai gydosi 86 procentai ligonių, o maždaug pustrečio procento asmenų gydymą nutraukia.
„Mes stengiamės motyvuoti. Kol žmogus guli stacionare, su juo daug kalbamasi, tačiau ligonis, išleistas gydytis į namus, neretai daugiau nesirodo. Gyvena kur nors apleistame sodo namelyje ir niekas negali surasti. Kai vėl suserga, sugrįžta pas mus. Mes tai vadiname proceso recidyvu“, – aiškino specialistė.
Motyvas gydytis – maistas
Paskata nenutraukti gydymo neretai tampa maisto daviniai. Pasak N.Bareišienės, stacionare ligoniai guli keturis mėnesius, vėliau dar du mėnesius gydosi ambulatoriškai. Būtent šiuo laikotarpiu pacientai ir gauna maisto paketus.
„Stengiamės tai daryti kartą per savaitę. Nemokamai duodame medikamentų kepenims apsaugoti. Daugeliui maistas ir būna svarbiausia priežastis, dėl kurios tęsia gydymą“, – tikino medikė.
Ligoninės tuberkuliozės stacionaro vedėja Vanda Šukienė sakė, kad medikams reikalinga didelė kantrybė. „Visokių žmonių yra, bet mes tam ir esame, kad kalbėtume, bendrautume, įteigtume gydymo svarbą. Pasitaiko vienišų ligonių, tad ir drabužių iš namų atnešame. Vieną tokį vežėme į Vilnių, reikėjo aprengti, tai kas striukę, kas kitą kokį drabužį dovanojo. Dabar mažiau tarp pacientų pasitaiko tokių, kurie sugadina inventorių ar pasislėpę ligoninėje girtauja. Be to, kiekvienas pas mus patekęs privalo pasirašyti, kad susipažino su vidaus tvarkos taisyklėmis, o už jų nepaisymą šaliname iš skyriaus. Tokių atvejų, nors ir rečiau, bet dar pasitaiko“, – teigė V.Šukienė.
Valentina
ŽIGIENĖ
