Institucijų nėra
Dar 2004 metų gegužę Vyriausybės patvirtinta Nepilnamečių justicijos programa – aklagatvyje. Ji turėjo padėti orientuotis į teisę pažeidusių ar nusikaltėlių aukomis tapusių nepilnamečių ir su jais dirbančių institucijų, visuomenės poreikius. Tačiau keturias dienas Prancūzijoje viešėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Apeliacinio skyriaus specialusis prokuroras Ignas Raila tvirtina: sulyginti pastarojoje valstybėje ir Lietuvoje veikiančias nepilnamečių auklėjamojo poveikio priemones bei jas kontroliuojančias institucijas kone neįmanoma, nes pas mus jų kaip ir nėra.
Su septyniais šalies prokurorais dėl kvalifikacijos kėlimo specializuotų nepilnamečių bylų tyrime Prancūzijoje lankęsis prokuroras teigė, kad kiekvienoje valstybėje pastebėta ir teigiamų, ir neigiamų dalykų.
„Neaiškumų neturime dėl teismo paskirto arešto, baudos ar laisvės atėmimo bausmes vykdančių institucijų pasirinkimo. Tačiau visiškai kitokia situacija yra dėl institucijų, kurios vykdo auklėjamojo poveikio priemones“, – kalbėjo I.Raila.
Bausmė – paskiausia
Per išvyką turėjęs galimybę palyginti Lietuvos ir Prancūzijos pareigūnų darbą su nusikaltimus padariusiais ar jų aukomis tapusiais nepilnamečiais prokuroras teigė pirmiausia atkreipęs dėmesį į auklėjamojo poveikio priemones taikančių ir kontroliuojančių institucijų gausą.
„Lankėmės tardymo izoliatoriuje, atskirame nepilnamečių skyriuje, policijoje, jaunimo teisinės apsaugos restorane, nepilnamečių kalėjime, uždarajame mergaičių auklėjimo centre. Į nepilnamečių justiciją įsitraukia gausybė institucijų, jose visiškai kitaip nei pas mus vertinamas nusikaltimą padaręs pilnametystės nesulaukęs asmuo“, – sakė I.Raila.
Prancūzijoje buvo pabrėžta, kad pirmiausia siekiama vaikams padėti – su jais dirba specializuota policija, atskiri ikiteisminio tyrimo teisėjai, socialiniai darbuotojai, psichologai ir kiti asmenys. Įvairių institucijų atstovai prižiūri, kontroliuoja auklėjamojo poveikio priemones, o tik vėliau taikoma bausmė.
„Jeigu dešimties metų vaikai akmenimis apmėtė gaisrą gesinti atvykusią mašiną, tai jiems ikiteisminio skyriaus teisėjas skyrė kelias dienas pabūti kartu su ugniagesiais ir susipažinti su jų atsakingu darbu. Jeigu vaikas buvo agresyvus ir nuskriaudė kitą, aiškinamasi, ne kiek kartų ir kur trenkė, o aplinkybės, kurios galėjo lemti jo agresiją,– galbūt jį muša vyresnis brolis“, – pasakojo prokuroras.
Anot I.Railos, tokios priemonės efektyviau pasiekia tikslą: iš uždarajame mergaičių auklėjimo centre pabuvusių nusikaltimą padariusių nepilnamečių prie nusikalstamos veikos sugrįžta apie 20 procentų, o kalėjime ši statistika yra kur kas liūdnesnė.
Vaikas nėra saugus
Apygardos prokuroro teigimu, Lietuvoje su nepilnamečiais dirba policija, Pataisos inspekcija, tačiau veiksmingai kontroliuoti vaikų beveik neįmanoma.
„Gerai, jeigu vaikas miesto gyventojas, tačiau jeigu vienas pataisos inspektorius savo teritorijoje turi prižiūrėti dešimtį rajono nepilnamečių, kurie privalo jau 18 val. sėdėti namuose, – užduotis tampa neįvykdoma“, – tvirtino I.Raila. Konferencijos organizatorius teigė tikintis, kad situaciją pagerins nuo kitų metų pradžios įsigaliosiantis įstatymas – bus bandoma įvesti panašius auklėjimo centrus kaip ir Prancūzijoje, tačiau tam gali atsirasti daugybė kliūčių.
„Sekundei“ pasiteiravus, ar susidūręs su teisėsauga nepilnametis Lietuvoje gali jaustis saugus, prokuroras teigė tuo abejojantis.
„Nekreipiant dėmesio į psichologinę vaiko būklę, teismui pareikalavus, jis turi posėdyje dalyvauti, atsidurti akistatoje su nusikaltėliu. Taip būti neturėtų – vaiką reikėtų apklausti vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu. Teisme ir prokuratūroje reikėtų atskirų skyrių, kurie spręstų nepilnamečių reikalus. Su vaikais dirbti turėtų tam parengti darbuotojai“, – tvirtino I.Raila. Prokuroro nuomone, dabar vaiko saugumas ir psichologinis tvirtumas tiesiog patikėtas atsitiktinei teismo sudėčiai ir valiai. Vis dėlto Prancūzijoje svečiavęsis I.Raila pažymėjo, kad lietuviškas konservatyvumas ne visada išeina į bloga – esą gera valia kai kuriais atvejais atsisuka prieš nepilnamečius.
Justė BRIEDYTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Prancūzijoje lankęsis prokuroras
I.Raila tvirtina, kad Lietuvoje didžiausia problema yra auklėjamojo poveikio
priemonių taikymas nepilnamečiams ir kontroliuojančios institucijos.
