Laukia su peiliu
Dešimtis metų draugiškai sugyvenę Statybininkų g. 26-ojo namo gyventojai įsivėlė į tikrą kaimynų mūšį. Agresyvios, su peiliu stebinčios praeinančiuosius ir lazda užvožiančios nepatikusiajam pirmame aukšte įsikūrusios A.G. elgesio nebegalintys pakęsti ir kone visų valdiškų instancijų slenksčius numynę panevėžiečiai teigia suvokę, jog gelbėjimasis nuo agresyviai nusiteikusios kaimynės – tik jų pačių reikalas. Pasak jų, nei policija, nei medikai, nei keistu elgesiu garsėjančios moters artimieji į pagalbą neatskubėjo.
Pirmo aukšto gyventojai Bronė ir Česlovas Jalinskai tvirtino nebegalintys daugiau kentėti. „Rūpesčiai nesibaigia jau šešeri metai. Tos moters butas prie pat mūsų.
Iš pradžių lyg ir draugauti norėjo, jai visuomet padėdavom, sakom, neįgali, sveikatos neturi. Vėliau neįtikom, nes su kitais gyventojais bendraut pradėjom – tai dabar tiek metų kenčiam“, – kalbėjo septyniasdešimt penkerių moteris.
Pašnekovė teigė, kad dėl neįprasto kaimynės elgesio kyla įtarimas, kad ši turi psichologinių problemų. „Einam pro šalį – bjauriausiais žodžiais, rusiškais keiksmažodžiais plūstasi. Kartais nei iš šio, nei iš to lazda trenkia – vyrui buvo nugarą sumušusi. Būna, kad peilį nusitvėrusi stovi tarpduryje, nežinome, nei ką darys, nei ko tikėtis. Baisu į koridorių išeiti“, – skundėsi panevėžietė.
Pasiilgo ramybės
B. ir Č.Jalinskai tvirtino, kad vardinti kaimynės keistumus galima būtų be perstojo: esą septyniasdešimtmetė moteris automobilius apmėto kiaušiniais, makaronais, kelia triukšmą lazda belsdama į sienas, radiatorius, aplinkinius kaltina laikraščių vagystėmis, nors jų nėra užsisakiusi, net buvo vandeniu apipylusi lauke ant suoliuko sėdinčią neįgalią kaimynės seserį.
„Kiek galima taip gyventi? Ji turi sūnų, dukrą, tačiau jie mums atsisako padėti, į kalbas nesileidžia. Kreipėmės į policiją – irgi nieko gero. Buvom ir poliklinikoj – sakė, kad negali priversti tos moters eiti pas gydytojus. Manau, kad jai būtina medikų pagalba. Pasiilgom ramaus gyvenimo, čia yra daug ligonių, visiems ramiau būtų“, – guodėsi sutuoktiniai.
Panevėžiečiai teigė, kad ir patys galėtų lengvai įveikti neįgalią moterį, tačiau tuomet sulauktų dar daugiau nemalonumų. „Ji silpnos sveikatos, galėtume pastumti, atsiginti, tačiau kaimynę sužaloję tik nukentėtume – ir taip grasina policija, neva pažįstamais prokurorais. Todėl stengiamės kuo greičiau pro šalį prasmukti“, – tikino Č.Jalinskas.
Priešais A.G. gyvenanti Elena Sakalauskienė patvirtino, kad ne kartą teko nukentėti nuo agresyvios kaimynės. „Kiek galima, mes taip pavargome. Vis grasina, lazda daužosi – net akį man buvo prieš keletą metų išmušusi“, – teigė pašnekovė.
Agresija – menkniekis
„Sekundei“ pabandžius pasikalbėti su septyniasdešimtmetės sūnumi, šis pasipiktino, kad dėl tokių menkniekių trikdoma jo motinos ramybė. „Čia smulkmena, kaip jums neatsibodo – ką gali padaryti silpna moteris?“ – į ilgesnes kalbas nesileido ir duris užvėrė vyriškis.
Panevėžio socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja Zita Sargautienė teigė apie A.G. girdinti pirmą kartą.
„Jos iki šiol nelankėme, pavardė negirdėta. Senatvinę dimensiją turinčius žmones prižiūrime – yra tokių, kurie ir palapines namuose statosi, ir kaimynus ketinimais nunuodyti kaltina, ar už užuolaidų slapstosi. Tokiu atveju pirmiausia bandome surasti artimuosius, kurie ligoniu turėtų rūpintis. Kartais žmones paveikia, kai pasakome, kad už priežiūrą imame atitinkamą mokestį. Tada ima rūpintis savo artimaisiais“, – teigė Z.Sargautienė.
Pasak centro direktoriaus pavaduotojos, jeigu į namus atvykusių darbuotojų niekas neįleidžia, lankomasi keletą kartų arba į pagalbą būna kviečiami pareigūnai, medikai ar net ugniagesiai. „Gavę signalą būtinai pasidomime tuo asmeniu, pažiūrėsime, ką galime padaryti šiuo atveju“, – žadėjo Z.Sargautienė.
Apriboja įstatymai
Vėliau kalbinta Z.Sargautienė patikino, kad socialinės darbuotojos buvo nuvykusios, bet į A.G. butą nebuvo įleistos.
„Darbuotojos kalbėjo su kaimynėmis, išsiaiškino, kad sūnus nenori motinai padėti, jos ligos nepripažįsta. Iš aplinkinių gyventojų kalbų galima suprasti, kad moteriai vis dėlto medicininė pagalba reikalinga. Pasakėme savo telefonų numerius – iškilus pavojui, liepėme nedelsiant skambinti ir žadame į vietą vykti su greitosios pagalbos medikais“, – tvirtino Z.Sargautienė.
Plačiau skaitykite lapkričio 5 d. „Sekundėje“.
Justė BRIEDYTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Statybininkų g. 26-ojo namo gyventojai B. ir Č.Jalinskai tvirtino ilgiau kentėti kaimynės išpuolių nebegalintys – dėl jos agresyvaus elgesio sutuoktiniai teigė bijantys išeiti į laiptinę.
