Tarsi nė nebuvo
Ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje žinoma dviratininkė Edita Kubelskienė, pasitraukusi iš didžiojo sporto, pasijuto nepelnytai įžeista.
Po to, kai Lietuvos dviračių sporto federacijoje (LDSF) panevėžietė tarp kitų dviratininkių nerado savo pavardės, ją ištiko lengvas šokas. Tuo labiau kad federacija, pasak moters, skelbė ir anksčiau už ją iš dviračių sporto pasitraukusių žmonių pavardes bei jų biografijas.
E.Kubelskienė sako netrokštanti išskirtinės garbės, tačiau įtarimas, jog kas nors galbūt specialiai pasirūpino, kad jos pavardė išnyktų iš dviratininkių sąrašo, jos neapleidžia.
Moteris neslepia prieš pat didžiausią
sportinį laimėjimą 2003 metais turėjusi konfliktą su tuomečiu savo treneriu
Antanu Jakimavičiumi, todėl yra pagrindas spėti, kad iš dviratininkių sąrašo ji
galėjo būti išbraukta neatsitiktinai. Lietuvos dviračių sporto federacijoje
tikinama, kad toks akibrokštas – tik paprasčiausias nesusipratimas.
Atiduoti gražiausi metai
E.Raudonytė-Kubelskienė dviračių sporto šaką pasirinko būdama keturiolikos. Šešiolikmetė ji jau atstovavo Lietuvos dviračių sporto rinktinei ir pasaulio lietuvių sporto žaidynėse tapo prizininke.
Nuo 1993-iųjų į Panevėžį atvykusi sportininkė treniravosi pas A.Jakimavičių – Lietuvos moterų dviračių treko rinktinės vyriausiąjį trenerį. 1996 metais ji tapo Lietuvos čempione, o Europos čempionate treko varžybose iškovojo ketvirtą vietą. Net ir ištekėjusi, tapusi mama moteris neapleido sporto. Ji treniravosi Italijos „Aliverte“ klube ir visą laiką atstovavo Lietuvos rinktinei. Pasaulio taurės etape 1999-aisiais dviratininkė užėmė trečią vietą grupinėse treko lenktynėse.
Po kurio laiko perėjusi į kitą Italijos klubą, panevėžietė 2003 metais Štutgarte iškovojo didžiausią savo pergalę – pasaulio dviračių treko čempionato grupinėse lenktynėse pelnė ne tik sidabro medalį, bet ir teisę dalyvauti Atėnų olimpinėse žaidynėse. Tą kartą ją tik aplenkė trečią kartą pasaulio čempione tapusi O.Sliusareva.
Pametė treneris
Už nuopelnus dviratininkė 2003-iaisiais buvo paskelbta geriausia Panevėžio sportininke. Vėliau moteris ne kartą yra tapusi Džiro d’ Italija lenktynių etapų prizininke, bet po 2005 metais patirtos stuburo traumos baigė sportinę karjerą. Šiuo metu E.Kubelskienė studijuoja Vilniaus pedagoginio universiteto Sporto ir sveikatos fakultete.
Grįžti į didįjį sportą ji neketina ne tik dėl sveikatos, bet ir dėl to, kad nėra stimulo.
E.Kubelskienė teigia, kad dviračių sporte yra blogų dalykų, su tuo ji nebenorinti susidurti. Panevėžietė prisimena, kaip prieš pasaulio dviračių treko čempionatą, kuriame pelnė sidabro medalį, ją dėl neaiškios priežasties buvo pametęs oficialus jos treneris A.Jakimavičius. Tuomet dviratininkė pati sako pasirašiusi sportinę programą ir savarankiškai rengusis čempionatui: vienų italų paprašė sušelpti dviratį, kiti jai leido naudotis treku, lietuvių vyrų dviratininkų treneriai padėjo patarimais. Labiausiai, pasak pašnekovės, apmaudu buvo dėl to, kad pelnius garbingą apdovanojimą iš karto atsirado norinčiųjų pasidalinti premijas – treneris, ir masažistė, ir gydytojas, nors realiai jų moteris sako neturėjusi.
Miesto mero apdovanojimas, kaip prisimena buvusi sportininkė, jai irgi buvo perduotas per A.Jakimavičių.
Nors po tokios, kaip tvirtina E.Kubelskienė, neteisybės ji parašė laišką LDSF ir įvardijo žmones, kuriems iš tikrųjų turėjo atitekti premijos, niekas dėl to, pasak jos, nepasikeitė. Su ja pačia vėliau net nebuvę iki galo atsiskaityta. Tad toliau už dyką, kaip sako dviratininkė, ji nesirengia eikvoti savo jėgų. O buvusiam treneriui moteris teigia neturinti ką pasakyti – jis pats gerai žino, kaip viskas buvo.
Plačiau skaitykite spalio 27 d.
„Sekundėje“.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Informacijos apie save E.Kubelskienė
LDSF puslapyje sako ieškojusi paprašyta vieno profesoriaus, sumaniusio išleisti
knygą. Kad ten jos neras, moteris nesitikėjo.
