Grybai, kaip teigia botanikai, yra tarpinė grandis tarp augalų ir gyvūnų. Jie yra įvairių formų, spalvų, dydžių, skiriasi ir jų poveikis organizmui. Šios miško gėrybės ne tik pagerina kai kurių patiekalų skonį ir kvapą, bet ir padeda numesti svorio, saugo nuo vėžio ir širdies ligų.
Švieži ir džiovinti grybai turi naudingų medžiagų: aminorūgščių, mineralų, vitaminų. Kai kurie turi ir nemažai B grupės vitaminų, seleno, mineralų, veikiančių kaip antioksidantai. Grybai yra ir geležies, kalio bei ląstelienos šaltinis.
Augantys saulėtoje vietoje grybai turi daug vitamino D, saugančio nuo osteoporozės ir storosios žarnos vėžio. Todėl dietologai šiomis gėrybėmis rekomenduoja gardinti patiekalus.
Daugelyje grybų yra polisacharidų, jie stiprina imuninę sistemą. Bandymai su gyvūnais parodė, kad valgant kai kuriuos grybus taip sustiprėja imunitetas, kad nustoja daugintis vėžinės ląstelės prostatoje. Kiti grybai naikina virusus, bakterijas, mažina kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį kraujyje.
Dietologai svarsto, ar grybai gali pakeisti mėsą norinčiųjų sulieknėti valgiaraštyje. Amerikiečių mokslininkų pirmieji bandymai parodė, kad besilaikančiųjų grybų dietos svoris nukrito greičiau nei tų, kurie laikėsi įprastos dietos.
Praktikuojantieji tradicinę kinų mediciną rekomenduoja virti arbatą iš džiovintų grybų. Jei pirmenybę teikiate natūraliems papildams, rinkitės pagamintus iš ekologiškų grybų, kad neapsinuodytumėte švinu ir gyvsidabriu.
Kaip žinoma, yra valgomi ir nuodingi grybai. Tačiau apsinuodyti galima ir valgomais grybais, jei jie buvo rinkti pramonės užterštose vietose, palei kelius ir pan. Apsinuodijama dėl juose susikaupusių sunkiųjų metalų. Todėl būkite itin atsargūs: grybus rinkite toli nuo pramoninių rajonų arba pirkite juos tik parduotuvėse, kur kokybė garantuota.
Parengė
R.Ukrinaitė
