Ne tie atsakovai
Už neišaiškintą sūnaus žmogžudystę iš valstybės trisdešimt milijonų litų neturtinės žalos atlyginimą siekę prisiteisti panevėžiečiai Birutė ir Zenonas Laureckai ne tik negaus nė cento, bet ir patys dar turės susimokėti.
Panevėžio apygardos teismas didžiausią per visą Lietuvos teismų praktiką ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir iš Laureckų priteisė 84 litus teismo išlaidoms atlyginti.
Teismas padarė išvadą, kad Laureckai, reiškę ieškinį valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, pasirinko ne tuos atsakovus. Milijoninį ieškinį nužudytojo tėvai prašė priteisti, nes valstybė neužtikrino savo šalies piliečių saugumo, todėl ir buvo nužudytas jų sūnus Deividas Laureckas.
Be to, ieškovai pabrėžė, kad teisingumą vykdančios institucijos nesiėmė visų priemonių, kad žudikai būtų išaiškinti. „Užjausdami nužudyto sūnaus netekusius tėvus, apgailestaujame, kad iki šiol nepavyko nustatyti kaltininko, nors, atliekant tyrimą, ir buvo dėta daug pastangų išaiškinti žudikus“, – sakė Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras Justinas Pupka.
Valstybei atstovavę teisininkai aiškino, kad atsakomybė atsiranda tik tuomet, kai tam yra sąlygos – neteisėti atitinkamų institucijų ar jų pareigūnų veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp jos ir neteisėtų veiksmų. Laureckų teiginius teisininkai įvertino kaip deklaratyvius, paremtus emocijomis, ne konkrečiais įrodymais.
Panevėžio teisėjų sprendimu, valstybė negali atlyginti žalos, nes kalti asmenys nenustatyti, o tyrimas dėl Deivido Laurecko nužudymo tebevyksta.
Kaltina ir advokatą
Išklausęs nepalankų nuosprendį nužudytojo vaikino tėvas tvirtino taško mįslingoje istorijoje dar nepadėsiantis – Panevėžio teisėjų sprendimą skųsiantis Apeliaciniam teismui, o jei reikės, pasieksiantis ir Strasbūrą.
Laureckai neslėpė ir nesitikėję, kad jų ieškinys bus patenkintas. Tėvas teismą kaltina, kad jam nebuvo leista posėdžiuose pateikti visų paties surinktų įrodymų, leidžiančių daryti išvadas, kad nužudymo aplinkybės neatskleistos dėl teisėsaugos pareigūnų netinkamo darbo.
„Proceso metu man net nebuvo leidžiama kalbėti. Pradėjęs įvardyti konkrečias pavardes būdavau nutraukiamas. Advokatas man buvo sakęs, kad teismui prasidėjus galėsiu kad ir tris dienas kalbėti, bet man konkrečiai ką nors užsiminus, nutraukdavo kalbą“, – teigė Z.Laureckas.
Ieškovas įsitikinęs, kad jo surinktų įrodymų būtų pakakę, jei savo darbą iki galo būtų atlikęs advokatas.
„Faktai yra, bet jie nebuvo įvilkti į teisinį rūbą. Advokatas iš tiesų nepadarė savo darbo, nesirėmė juridiniais dokumentais, nepadarė medžiagos santraukos“, – įsitikinęs nužudytojo tėvas.
Nors Z.Laureckas neslėpė priekaištų savo gynėjui, tačiau atsisakyti jo paslaugų neketina motyvuodamas, jog bylos eigoje keisti advokatą yra žalinga.
Plačiau skaitykite spalio 11 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Birutė ir Zenonas Laureckai tikina, kad taško dešimtmetį trunkančioje istorijoje dar nepadėję – nužudyto vaikino tėvai pasiryžę teisybės ieškoti ir užsienyje.
