Tarptautinė mokytojų diena baigia prarasti savo žavesį. Dėl tokio pasikeitimo pedagogai linkę kaltinti mūsų šalies valdžią, kuri, anot jų, savo politika skurdina ir iš mokyklų baigia išbaidyti specialistus. Anksčiau Mokytojų diena būdavo gražiausia rudens šventė mokyklose, pedagogų veidai švytėdavo nuo šypsenų ir gėlių, o šiais metais mokytojus slegia pesimistinės nuotaikos. Džiaugsmo jie sako pajusiantys tik tiek, kiek patys ir mokiniai jo sugebės suteikti.
Pasijuto suminta,
apdrabstyta
Šventės išvakarėse Panevėžio mokytojų veiduose buvo matyti apmaudas, o iš lūpų sklido kupini nusiminimo, liūdesio ir pagiežos aukščiausiai šalies valdžiai žodžiai. Kai kurie pedagogai netgi tvirtino neketinantys dalyvauti šiandien vyksiančiame iškilmingame savo profesinės šventės minėjime J.Miltinio dramos teatre.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos planuotame mitinge prie Vyriausybės Panevėžio mokytojai irgi dalyvauti nepanoro. Pasak šios sąjungos Panevėžio susivienijimo pirmininkės Nijolės Staišiūnienės, miesto pedagogai nusprendė protestuoti savo mokyklose organizuodami pilietiškumo pamokas. Kaip jas vesti, palikta spręsti kiekvienai mokyklai savarankiškai. N.Staišiūnienė tvirtino, jog kai kurių mokyklų mokytojai yra pasirengę profesinę šventę paminėti ir rašydami valdžiai peticijas.
Vakar „Sekundės“ kalbinti kelių miesto ugdymo įstaigų vadovai bei pedagogai išsakė daug karčių žodžių Švietimo ir mokslo ministerijai bei šalies valdžiai.
„Kai pastaruoju metu valdžia pradėjo mūsų niekinimo, naikinimo politiką, pirmą kartą po daugybės mokytojavimo metų pasijutau apdrabstyta purvais, tiesiog suminta į dumblą. Labai apmaudu, kad būtent valdžia duoda toną visus mokytojus laikyti už nieką“, – tvirtino viena M.Karkos vidurinės mokyklos mokytoja.
„Anksčiau tik tėvai mus žemindavo, o dabar jau ir visa visuomenė tai daro“, – kalbėjo kita pedagogė.
Švaistomi milijonai
Mokytojos neslėpė, kad iš pradžių į šventinį minėjimą buvo užsirašę pedagogių, bet vėliau viena po kitos jos ėmė išsibraukti iš sąrašo. Tarp pedagogų pasigirdo kalbos, kad šiais metais ministro padėkos raštas jų pačių pasiūlytai apdovanoti kolegei pirmąkart nebus įteiktas iškilmingame minėjime, nes jis jau atkeliavo į įstaigą per raštvedę iš miesto Švietimo skyriaus.
Kai dėl to kilo sujudimas, paaiškėjo, kad mokyklos vadovui patikėtas įteikti apdovanojimas yra atkeliavęs ne iš ministerijos, o iš miesto Švietimo skyriaus, kuris kasmet, pačių mokytojų pageidavimu, siekiant sutrumpinti oficialiąją minėjimo dalį, savo padėkos raštus įteikti atiduoda mokyklų direktoriams. Šie įstaigos kolektyvo šventėje jais pagerbia labiausiai per metus nusipelniusį mokytoją.
Kalbinti kiti pedagogai stebėjosi, kad anksčiau nebuvo tokios katastrofiškos situacijos mokyklose kaip dabar. Anot jų, visur trūksta mokytojų, o esantieji nebeatlaiko naštos.
„Koks jaunas žmogus gali eiti dirbti į mokyklą, kai nėra pagarbos mokytojui, kai jam skiriamas mažas atlyginimas? Keisčiausia, kad Lietuvoje neprotingai švaistomi milijonai, bet mokytojų algoms pakelti pinigų nerandama. Juk tie, kurie dabar sėdi valdžioje, ir patys buvo mokiniai. Jie turėtų jausti pagarbą pedagogo profesijai, bet kažkodėl jos neįvertina“, – stebėjosi vienas iš mokytojų. Apie savo bėdas vos puse lūpų teužsimenantys pedagogai nepanoro sakyti savo pavardžių: universitetinį išsilavinimą turintiems mokytojams nesmagu viešai kalbėti apie į akis žvelgiantį skurdą.
Plačiau skaitykite spalio 5 d.
„Sekundėje“.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Nors Mokytojų dienos išvakarėse turėtų vyrauti šventinė nuotaika, mūsų miesto pedagogus šiemet slegia liūdesys ir apmaudas dėl beviltiškos savo padėties.
