Mokosi už savo
pinigus
Nuo kitų metų pradžios ketinama keisti įvaikinimo ir globos steigimo procedūrų tvarka grasina tapti dideliais išbandymais norintiesiems beglobiams vaikams suteikti namus. Geriausių ketinimų turintieji kelis mėnesius turės savo vertę įrodinėti per mokymus, susitikimus su socialiniais darbuotojais ir net atlikti namų darbus. Tačiau Panevėžio miesto ir rajono vaikų teises ginančios specialistės pabrėžia svarbesnę problemą, nei netobula procedūrų tvarka – žmonių, norinčių globoti svetimus vaikus, nebeatsiranda, tad nelabai yra ką mokyti.
Iki šiol būsimiesiems globėjams užtekdavo išklausyti psichologės paskaitas, gauti pažymėjimą ir tuomet buvo galima tvarkyti globai reikalingus dokumentus. Vienodos globėjų ir įtėvių rengimo tvarkos Lietuvoje iki šiol nebuvo, tad kiekvienos savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnybos vertėsi kaip išmanė. Už psichologinių žinių įgijimą potencialūs globėjai turėdavo susimokėti iš savo kišenės. Įtėviams kursai nebuvo privalomi, tačiau įvaikinimo procesas vis tiek užtrukdavo 6 ar 9 mėnesius. Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, pasiryžusi įgyvendinti bendrą įtėvių ir globėjų rengimo programą PRIDE (žinių ir pagalbos šaltinis ketinantiems įvaikinti ar globoti vaikus), tikisi, kad nauja tvarka pagerins paslaugų kokybę, padės sumažinti valdiškose institucijose augančių vaikų skaičių, o visuomenės požiūris į įvaikinimą taps brandesnis. PRIDE sistemos licenciją tarnyba iš amerikiečių įsigijo už 11 tūkstančių litų.
Įtėviais tapti nebenori
Panevėžio rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Nijolė Stakytė nenori sutikti, kad didžiausia bėda yra ilgos procedūros.
„Blogiausia tai, kad jau dvejus metus nesulaukiame nei norinčiųjų globoti, nei įsivaikinti, tad ir procedūros nevyksta, – apgailestavo N.Stakytė. – Žmonės imasi globoti tik giminaičius. Naujosios tvarkos kol kas negalėčiau komentuoti, nes mūsų naujovės dar nepasiekė, tačiau tikiuosi, kad pokyčiai bus naudingi ir vaiko kelias į šeimą sutrumpės.“ Nesusidomėjo rajono vaikais ir globoti ketinantys užsieniečiai – šiemet apžiūrėję tris tėvų globos netekusius vaikus jais rūpintis nepanoro.
2006 metais be tėvų globos liko 45 Panevėžio rajono vaikai. Iš jų 21 apgyvendintas giminaičių šeimose, 24 paskirta institucinė globa. Pasak N.Stakytės, įvaikinimo ir globos steigimo procedūros trunka ilgokai, nes užsitęsia teismai, į kuriuos dažnai neatvyksta biologiniai vaiko tėvai. Tokiais atvejais steigiama laikina globa, kad vaikas jau galėtų gyventi šeimoje.
Įsivaikina ne
turtingiausi
Globoti norinčių žmonių antplūdžio nesulaukia ir Panevėžio miesto vaiko teisių apsaugos tarnyba. Norą įsivaikinti šiuo metu yra pareiškę keturi žmonės, procedūros dar vyksta. Vyresnioji tarnybos specialistė Marija Masiliūnienė sako pasigendanti altruizmo, jo vargu ar galėtų suteikti procedūrų tvarkos keitimai.
Plačiau skaitykite spalio 2 d.
„Sekundėje“.
Birutė KRONIENĖ
A.Repšio nuotr. Parengusieji naują įvaikinimo ir globos tvarką nemano, kad kelių mėnesių mokymai, būsimųjų tėvų bendravimas su socialiniais darbuotojais, netgi gyvenimo knygos vedimas pailgins mažylių kelią į šeimą.
