Sunki ir klastinga vaismedžių liga nusitaikė į sodus. Pavojingas degligės užkratas buvo aptiktas „Ažuolo“ sodų bendrijoje, todėl greitai joje bus kertama gudobelių gyvatvorė. Ar sodus siaubianti liga nepersimetė ir į gyventojų sklypus, paaiškės sulaukus Vilniuje atliekamų tyrimų rezultatų. Degligės padarinius jau pajuto rajono stambūs ūkiai – Panevėžio miškų urėdijos medelynas dėl keleto pažeistų medžių porą metų buvo netekęs teisės realizuoti erškėtinių šeimos augalų, šią vasarą kone tūkstantį vaismedžių buvo priverstas iškirsti rajono ūkininkas.
Pavojus visam sodui
Vietoj „Ąžuolo“ sodų bendriją nuo judrios gatvės skiriančios masyvios gudobelės gyvatvorės netrukus žiojės kiaurymė. Panevėžio regioninio augalų apsaugos karantino punktui (PRAAKP) nustačius, kad medžiai pažeisti erškėtinių šeimos augalams, tarp jų ir populiariausiems vaismedžiams – obelims bei kriaušėms – pavojingo degligės užkrato, pradėta masiškai juos kirsti.
Pasak „Panevėžio želdynų“ direktoriaus Pauliaus Sliesoriūno, iš sodų bendrijos planuojama išvežti bent 30 priekabų iškirstų gudobelių. Nors apie paplitusį užkratą aplinkosaugininkai Savivaldybei pranešė prieš keletą dienų, tačiau dar vakar buvo ieškoma vietos medžiams sunaikinti.
„Paprastai iškirstas šakas mes vežame į savo teritoriją, tačiau sergančiųjų deglige utilizacija kur kas sudėtingesnė – jas būtina deginti, net kelmų negalima vežti į sąvartyną“, – aiškino P.Sliesoriūnas.
Miesto ir rajono savivaldybės jau šiandien turėtų sutarti, kur bus utilizuojamos gudobelės. Kol kas nėra apskaičiuota, kiek šie darbai kainuos ir kas padengs išlaidas – miesto Savivaldybė ar „Ąžuolo“ sodų bendrija. Pasak Miesto ūkio skyriaus vedėjo Antano Karalevičiaus, manoma, kad užkrėstiems medžiams sunaikinti prireiks apie 10 tūkstančių litų.
PRAAKP vedėjo Vaido Špokavičiaus teigimu, kad gudobelės gali sirgti deglige, kilo įtarimas pastebėjus ruduojančius metūglius. Gudobelės atrodė tarsi nudegusios. Pasak vedėjo, šilta ir drėgna vasara buvo ypač palanki ligai plisti. Žmonėms degligė nepavojinga, tačiau nesiimant priemonių liga per metus dvejus gali sunaikinti visą sodą.
Atsakymų dar laukia
Vos už kelių metrų nuo užsikrėtusios gyvatvorės esančių sklypų vaismedžiai dar tiriami. V.Špokavičiaus teigimu, iš septynių į Fitosanitarinių tyrimų laboratoriją Vilniuje išsiųstų mėginių penkiems įtarimai dėl degligės nepasitvirtino. Dėl kitų dviejų dar laukiama atsakymų.
Tačiau jei sklypai būtų nors pusę metro arčiau užkrato židinio, sodininkams būtų tekę kirsti netgi ir sveikus medžius. V.Špokavičiaus teigimu, medžius iškirsti reikalaujama 10 metrų spinduliu nuo sergančio augalo.
Degligė užkrečia erškėtinių šeimos augalus – gudobeles, svarainius, kriaušes, obelis, šermukšnius ir kitus. Ligos bakterijas perneša vabzdžiai, migruojantys paukščiai, netgi lietus ar kruša.
Išnaikinus degligės židinius naujų vaismedžių toje vietoje patariama nesodinti dar bent penketą šešetą metų.
Anot V.Špokavičiaus, šalyje degligė buvo pastebėta 2005-aisiais. Tuomet užkrėstų medžių aptikta ir Panevėžio rajone. Pernai ligos židinių regione nenustatyta. Tačiau šiemet vėl išplitus degligei PRAAKT vedėjas prognozavo, kad sunerims ne tik medelynai, bet ir privačių sodų savininkai. Tačiau aplinkosaugininkus nustebino gyventojų pasyvumas.
„Tikėjomės sulaukti daugiau skambučių. Laimei, kad gyventojų pranešti įtarimai nepasitvirtino“, – teigė V.Špokavičius.
Anot jo, pastebėjus nežinia dėl ko pradėjusius ruduoti metūglius, užuot bandžius patiems gelbėti medžius, verčiau kreiptis į specialistus – kol kas nėra registruotų priemonių nuo vaismedžių degligės. Būtent tai, pasak V.Špokavičiaus, ir yra pagrindinė priežastis, kodėl degligė tokia pavojinga.
Plačiau skaitykite rugsėjo 27 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. „Ąžuolo“ sodų bendriją juosiančioje gyvatvorėje aptiktas degligės užkratas sodininkus verčia sunerimti, kad išplitus ligai keliasdešimt tūkstančių litų kainuojantys sklypai gali atpigti.
