Vakarų ir ypač Jungtinių Amerikos Valstijų grasinimai pradėti karo veiksmus prieš musulmonų radikalų valdomą Iraną stiprėja. Karas naftos turtingai Vidurio Rytų šaliai gali būti paskelbtas už jos siekius tapti branduoline valstybe. Politikos apžvalgininkai teigia, kad Amerikos agresija neišvengiama. Tačiau tik laikas parodys, ar Iranas bus smaugiamas finansiškai, atskiriant jį nuo likusio pasaulio pinigų, ar vis dėlto bus pasiryžta tikram karui. Ekonomistai baiminasi, kad dar vienas frontas gali suduoti nemenką smūgį pasaulio ekonomikai. Neatmetama tikimybė, kad dėl karo Irane būtų nubraukta ir dalis Lietuvos ekonomikos pasiekimų.
Buriama ateitis
Apytuštės degalinės, dešimtimis ar net šimtais procentų pabrangę maisto produktai, įmonių, negalinčių konkuruoti Vakaruose, bankrotas, augantis nedarbas, trečioji emigracijos banga ir šimtai žlugusių namų ūkių. Tai vienas iš dviejų kraštutinių variantų, kaip klostytųsi įvykiai Lietuvoje, jeigu prie karu liepsnojančio Irako būtų užkurtas dar ir Irano karo katilas.
Kitas variantas būtų kur kas malonesnis. Pasaulio ekonomika lengviau susidorotų su karo padariniais. Jie mažiau paliestų ir tokias dar netvirtai ant kojų stovinčias šalis kaip Lietuva.
Kokia bus ateitis, visą pasaulį verčia burti aštrėjantis radikalų šiitų valdomo Irano prezidento Mahmoudo Ahmadinejado ir dvasinio lyderio ajatolos Ali Khamenei konfliktas su Vakarais.
Politikos apžvalgininkų prie pavojingų bepročių kategorijos priskiriami Irano vadai vykdo urano sodrinimo branduolinę programą. Ji Vakarams panėšėja ne į darbą prie taikaus atomo, bet į bandymus susikurti atominę bombą. Tiesa, Iranas įnirtingai neigia tokius kaltinimus ir tvirtina, kad jo branduolinė programa skirta tik elektrai gaminti.
Kai kurie Vakarų saugumo ekspertai pabrėžia, kad pasaulis atsidurtų ant didžiulės katastrofos slenksčio, jei Iranas, vadovaujamas tokių žmonių kaip M. Ahmadinejadas, sugebėtų sėkmingai įgyvendinti kontroversiškai vertinamą branduolinę programą. Sklando gandai, kad M.Ahmadinejadas priklauso slaptai musulmonų šiitų „brolijai“, arba „sektai“, kurios nariai gyvena apokaliptinėmis nuotaikomis ir laukia Mesijo atėjimo. Tikėtina, kad konfliktas vargu ar bus taikiai išspręstas, todėl rengiami įvairūs planai, kaip Iraną įkalbėti atsisakyti branduolinių ambicijų.
Juolab kad JAV ir Irano konfliktas, pasak kai kurių politikos apžvalgininkų, tėra svarbesnės kovos dėl dominavimo Vidurio Rytų regione atspindys.
Nors JAV nėra minima tarp valstybių, pretenduojančių į Vidurio Rytų regiono hegemono statusą, tačiau Vašingtonui svarbu, kokia šalis dominuos šiame naftos turtingame regione. Valstijos nenori leisti Vidurio Rytų regione įsigalėti priešiškai nusiteikusiai valstybei.
Po to, kai prieš kelias dienas Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernard`as Kouchneras pareiškė, kad pasaulis turi rengtis karui su Iranu, blogiausios pastarojo meto prognozės tapo dar realesnės. Neabejojama, kad užpultas Iranas pasistengtų užblokuoti visos naftos tiekimą iš Persijos įlankos. Be to, pats Iranas užima ketvirtą vietą pasaulyje pagal naftos gavybos ir eksporto apimtis bei turi antrus pagal dydį dujų išteklius.
Kas gali ištikti pasaulio ekonomiką ir Lietuvą, jeigu taika pasitrauks iš Vidurio Rytų regiono? – „Verslo vartai“ klausė Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresniojo eksperto Žilvino Šilėno.
– Finansų ekspertai prognozuoja, kad karas su Iranu gali atnešti skaudžių ekonominių nuostolių: vėl ims svyruoti naftos kainos, galbūt kris JAV dolerio kursas, prasidės panika biržose?
– Nors Iranas ir yra ketvirtas didžiausias naftos eksportuotojas pasaulyje, žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos pasaulis blogiausiu atveju galėtų išgyventi ir be jo naftos eksporto. Čia palyginimui tinka Irako atvejis, kuris rodo, kad net ir po JAV invazijos gavybos apimtims sumažėjus kone perpus, pasauliniai gamintojai galėjo kompensuoti šį praradimą. Kiek tokiu atveju kainuotų nafta – kitas svarbus klausimas. Labai tikėtina, kad dėl įvairių priežasčių – pradedant realiu gavybos sumažėjimu, baigiant panika ir spekuliacinės paklausos išaugimu – naftos kainos išaugtų.
– Naftos rinkose jau dabar pirkimo bumas – įsigyjama žaliavos daugiau, kad vėliau ją būtų galima perparduoti brangiau. Be to, jau perkama „ateities“ nafta – ta, kurią dar tik ruošiamasi pumpuoti iš žemės gelmių.
– Jeigu invazija į Iraną įvyktų, būtų labai svarbi OPEC reakcija į įvykius. OPEC galėtų bandyti kompensuoti sumažėjusią gavybą – Irane padidintų gamybą. Tačiau nederėtų užmiršti ir aštuntojo dešimtmečio pamokų, kai dėl Yom Kippur (arabų ir izraelitų) karo OPEC sumažino naftos gavybos apimtis ir tai iki neregėtų aukštumų sukėlė naftos kainas. Tų laikų kainų rekordas nesumuštas iki šiol.
(Yom Kippur karas 1973-iaisiais vos neįtraukė JAV ir SSSR į rimčiausią branduolinį konfliktą nuo Kubos raketų krizės laikų. Arabų šalys nutraukė naftos tiekimą neutraliteto nesilaikiusioms Vakarų šalims.)
– Naftos kainos jau kelerius pastaruosius metus kopia aukštyn. Ar užteks pasaulio ekonomikai „kopėčių“ vytis jas?
– Analitikai pastebi, kad pasaulio ekonomika prisitaikiusi veikti ir aukštų energijos kainų aplinkoje, nes didžiulis naftos kainų kilimas per pastaruosius 5-6 metus nesukėlė pasaulinio ekonominio augimo sulėtėjimo. Dėl didėjančio efektyvumo ir ekonominės struktūros pasikeitimo vis didesnė pasaulinio produkto dalis sukuriama naudojant santykinai mažesnį energijos kiekį.
– „Tik“ tris litus devyniolika centų kainuojantis litras benzino liktų malonus prisiminimas apie dar vienus malonius, bet, deja, jau Lietuvoje praėjusius laikus. Dar praėjusį šimtmetį lietuviai prieš karus pirkdavo druską ir degtukus.
– Lietuvos situacijoje, kur energijos efektyvumas yra gerokai mažesnis nei Vakaruose, naftos kainų padidėjimas būtų nemalonus smūgis. Didėjančios naftos kainos paskui save temptų ir gamtinių dujų kainas, o tai ypač didintų gyventojų išlaidas šilumai ir gali branginti kitus produktus.
– Ar būtų svertų sušvelninti tokį smūgį?
– Naftos kainų augimas Lietuvoje padidintų kainų lygį ir infliacijos rodiklį. Kai kainų lygis auga dėl žaliavos kainų augimo, valstybė turi labai ribotas galimybes ką nors iš esmės pakeisti. Kainų kontrolė tokiomis sąlygomis yra neveiksminga, o jos taikymas gali privesti tik prie dar blogesnių padarinių. Tarkime, energijos „kainų užšaldymas“ privestų prie to, kad energiją pagaminti kainuotų brangiau, nei galima parduoti, tai jos gaminti paprasčiausiai neapsimokėtų. Įmonės patirtų nuostolių, nebeturėtų pinigų ne tik investicijoms, priežiūrai, bet ir žaliavai, turėtų imti paskolas ir grąžinti su palūkanomis.
– Užsiminėte apie palūkanas. Ar kreditų rinka, jeigu prasidėtų karas Irane, gali taip pabrangti, kad sukeltų ypač didelių problemų paskolas paėmusiems gyventojams?
– Lengviausia būtų atsakyti ir pagal politikos, ir ekonomikos analitikų dažnai naudojamą dviejų teorijų principą – „viena vertus ir kita vertus“. Taigi viena vertus – gali kilti įvairių pasekmių, jas dabar net būtų sunku įvardinti kaip realias. Kita vertus – ekonomika, net ir be karo, nuolat yra atakuojama įvairių grėsmių. Pavyzdys – nekilnojamojo turto krizė JAV ir Didžiojoje Britanijoje.
Darius SKIRKEVIČIUS
Nuotr. Aštrėjantis Vakarų ir Irano konfliktas veikiausiai
pasibaigs dar viena karine operacija Vidurio Rytuose. Pasaulio ekonomika jau
dabar krūpčioja nuo galimų pasekmių.
