Ridikėlių, ridikų, ropių, daikonų savybės labai panašios. Ridikuose ir ridikėliuose yra daug kalcio, geležies, natrio, chloro, ropėse – kalcio.
Ridikuose yra medžiagų, reguliuojančių cholesterolio kiekį kraujyje, medžiagų apykaitą. Ridikai varo tulžį, šlapimą, gerina virškinimą, tirpdo inkstų akmenis. Ridikus saikingai vartoti turėtų sergantieji kepenų ligomis, tulžies takų uždegimu, opalige, stenokardija, infarktu, aritmija.
Šios daržovės, pagardintos druska ir aliejumi, puikus vaistas sergant bronchų ir plaučių ligomis, tarkuoti ridikai arba jų sultys malšina sąnarių skausmą, gydo radikulitą, podagrą. Ridikų ir morkų sultys gydo sinusitus, tonzilitus, nosiaryklės uždegimus.
Ropėse, o ypač geltonosiose, gausu B grupės vitaminų, vitaminų C, P, A, karotino, kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies ir kitų mineralinių medžiagų. Tai svarbu kaulams, dantims, normaliai širdies veiklai.
Ropių sultys mažina skrandžio rūgštingumą, o sumaišytos su kiaulpienių sultimis arba jų šaknų nuoviru – puiki profilaktinė priemonė, kad nesusidarytų akmenų šlapimo organų sistemoje, tulžies pūslėje. Ropės žadina apetitą ir gerina regėjimą.
Jeigu ridikėlis perauga – pasigaminkite sulčių, jos skatina virškinimą, gerina medžiagų apykaitą, naudingos sergant nutukimu, podagra, cukriniu diabetu. Ridikėlių šakniavaisių ir lapų bei morkų sultys atkuria skrandžio ir gleivinės tonusą, storosios žarnos funkciją.
Parengė
R.Daugėlienė
