Per dvejus metus dvigubai išaugusios palūkanų normos lietuvių nuo skolinimosi neatbaido – šiemet paskolų, išduotų fiziniams asmenims, portfelis išsipūtė dar 30 procentų. Psichologai perspėja, kad šiuo metu besiruošiantiesiems skolintis ypač svarbu atkreipti dėmesį į tamsųjį paskolos polių – neignoruoti tikros paskolos kainos. Atidžiau formuoti biudžetą tokiems pataria ir finansų analitikai. Neoficiali statistika rodo, kad daugėja šeimų, patiriančių milžinišką įtampą dėl paimtų kreditų, – tokių net įsigytas turtas nedžiugina. Iš viso bankai šalies gyventojams paskolino per 16 milijardų litų, vien tik panevėžiečiams – per 660 milijonų litų.
Gyvenančių skolon
nemažėja
Jau rytoj Europos centrinis bankas (ECB) gali dar kartą padidinti bazines palūkanas 0,25 procento – iki 4,25 procento. Tai jau būtų aštuntas toks bandymas sumažinti infliaciją ES zonoje per pastaruosius 20 mėnesių. Brangsta ne tik ECB paskolos komerciniams bankams, bet ir palūkanos tarpbankinėje rinkoje. Išsigandę būsto paskolų krizės JAV rinkoje komerciniai bankai ėmė ir vieni kitiems brangiau skolinti.
Latvijoje veikiantiems bankams skolinama brangiausiai, nes suabejota jos ekonomikos galimybėmis atlaikyti gresiantį perkaitimą. Vakar Latvijoje būsto paskolos gyventojams siekė 10 procentų, vartojamosios – 15 procentų. Turintys vieną būstą latviai apskritai nebegauna banko kredito pirkti antrajam ir išvis neteko galimybės investuoti bankų kreditus į nekilnojamąjį turtą savo šalyje.
Galbūt dėl to Latvijos piliečiai itin dažnai ėmė lankytis mūsų šalyje, ir ypač Panevėžio apskrityje. Jie prašo ir gauna kreditus, juos tuoj pat investuoja į vis dar augančią mūsų šalies NT rinką. Panevėžyje jie perka naujos statybos būstus ir žemės sklypus.
Lietuvoje ir Estijoje kreditų rinka ne taip banguoja. Mūsų šalyje palūkanos už būsto kreditus nacionaline valiuta tik ką perkopė 6 procentus ir vidutiniškai siekia 6,32 procento. Iš viso lietuviai nekilnojamajam turtui įsigyti išleido per 16 milijardų litų bankų kreditų. Jie vien tik per metus – nuo 2006 rugpjūčio iki 2007 rugpjūčio – pasiskolino 4 milijardus litų. Šių metų paskolų augimo tempas – 30 procentų.
„Nors mūsų šalyje skolinimosi banga dar neatslūgo, panašu, kad Latvijos perkaitimo kitais metais nepasivysime. Ir, tikiuosi, apskritai nepasivysim“, – „Verslo vartams“ sakė „Hansabanko“ finansų analitikas Tomas Andrejauskas.
Kreditai brangsta
Paskolų rinka, anot pašnekovo, jau dabar veikiama stabdžių, tik tas stabdymo kelias ne iš karto gali būti matomas. Vienas iš pagrindinių vartojimą mažinančių veiksnių, pasak pašnekovo, yra minėtas paskolų brangimas. 2005 metais kreditas gyventojui kainavo 3,3 procento, o dabar – 6,3 procento metinių palūkanų. Jau rytoj (ECB padidinus bazines palūkanas) jos gali siekti 6,55 procento.
Jeigu kitų metų pradžioje ECB pabrangins paskolas iki 4,5 procento ar net iki didžiausios per pastaruosius metus – 4,75 procento – žymos (tokios laikėsi nuo 2000 m. spalio iki 2001 m. gegužės), lietuviams bankai skolins už dabartines „latviškas“ palūkanas. Scenarijus, kad ECB palūkanas pakels iki 4,75 procento, finansų analitikui atrodo gana realus.
Kad ECB bandymas pažaboti ES erdvėje kylančią infliaciją smogė per pinigines, kreditus ėmę šalies gyventojai jau pajuto 2006 metų pradžioje. Tada pirmą kartą po ilgo ECB bazinių palūkanų mažėjimo laikotarpio paskolų kaina ėmė kopti į viršų.
Skaičiuojama, kad tik dėl 0,25 proc. ECB palūkanų normos kilimo vidutinį būsto kreditą 200 tūkstančių litų 30-iai metų pasiėmęs klientas per metus sumokės 500 Lt daugiau arba maždaug 41,70 Lt per mėnesį daugiau nei iki šiol. Tiems, kurie prieš trejus metus gavo kreditą už mažiausias šalyje buvusias 3,3 procento palūkanas, metų įmoka bankui išaugo keliais tūkstančiais litų.
„Skolinti pinigai brango, brangsta ir dar gali brangti, – perspėja T.Andrejauskas. – Tuo tarpu žmonių finansinės galimybės baigia išsisemti.“
Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje, anot pašnekovo, taip pat matyti nemažai išsikvėpimo ženklų. Laukiama, kad 2008 metais ji turėtų stabilizuotis ir tuo galutinai nuraminti paskolų rinką.
„Manau, kad sostinėje kainos jau pasiekė piką. O kitur šalyje rinka išsikvėps iki 2008 metų pabaigos, – sako finansų analitikas. – Dar šių metų pradžioje rinką formavo žmonių lūkesčiai, kad turtas brangs, o dabar rinką veikia visiškai priešingi lūkesčiai.“
Krizės nežada, ramybės –
irgi
Vis dažniau pasigirsta šnekų, kad šaliai gresia rimta nekilnojamojo turto rinkos krizė, kuri staiga iki pavojingos ribos – 1-2 procentų – sumažintų ekonomikos augimą. Finansų specialistai iš tiesų pripažįsta, kad ekonomika susirgo priklausomybės liga nuo vidaus kreditų, tačiau nemano, kad pesimistinės prognozės pildysis.
„Manau, kad staigaus truktelėjimo atgal nebus. Labiau tikėtina, kad sulauksime stabilumo ir kreditų, ir nekilnojamojo turto rinkose, – sako T.Andrejauskas. – Kad įvyktų krizė, reikia, kad įvyktų kažkas ypatingo. O tokių įspėjamųjų ženklų kol kas nematyti.“
Vis dėlto, jeigu NT rinka supanikuotų ir vienu metu pardavimui būtų „išmesta“ daug turto, tokia tikimybė atsirastų. Tačiau spekuliantų turimo turto dalis nėra tokia didelė, kad išsigandę perpardavinėtojai galėtų sujaukti visą rinką.
„Spekuliatyvių nuotaikų daugiau žemės rinkoje. Dėl to ji rizikingesnė ir mažiau prognozuojama, – pripažino T.Andrejauskas. – Ypač kai kalbama apie priemiesčių žemę. Šiuo metu tokiose vietose žemės kainos labai didelės, nes tikimasi, kad bendrieji planai bus palankūs NT projektų vykdytojams. Jeigu įvyks priešingai – kainos spaus žemyn.“
Vadinamasis rinkos stabilumas šiuo metu labiausiai neramina žmones, kurie dar tik ketina imti paskolą. Jeigu anksčiau įsigijęs turtą galėjai būti tikras, kad tai ne tik pirkinys, bet ir pelninga investicija, tai dabar perkant turtą ypač atsakingai reikia galvoti apie kredito riziką.
Pastaruosius 2-3 metus aiškiai vyravo būsto brangimo tendencijos, o banko palūkanos buvo juokingos palyginti su NT kainų augimu. „Galima buvo skaičiuoti net ir taip: investavai skolintą litą – gavai 2-10 litų pelno“, – neoficialiuose pokalbiuose pripažįsta ir spekuliantai, ir sau būstus ar žemę pirkę žmonės.
Reikia skaičiuoti
„Nemanau, kad dabar rizikingiau skolintis nei prieš metus ar dvejus. Atlyginimams augant po 20 procentų skolintis kai kam darosi net lengviau ar patraukliau, – sako „Hansabanko“ finansų analitikas T.Andrejauskas. – Žmonėms, ketinantiems pirkti būstą, visada reikėjo ir reikia gerai įvertinti savo finansines galimybes. Galbūt dabar, kai nekilnojamasis turtas labai brangus, tai reikia daryti dar atsakingiau.“
Žinoti, kokia situacija rinkoje, turėtų būti svarbu visiems ketinantiesiems įsigyti turto, tačiau gyvybiškai, anot pašnekovo, svarbu tik spekuliantams.
„Spekuliantams skolos grąžinimo garantas yra tik iš NT perpardavimo gautas pelnas. Kiti imdami paskolą skaičiuoja su įgyjamu NT nesusijusias pajamas, – sako analitikas. – Ir pastariesiems svarbiausia įvertinti, ar kels paskola finansinę ir kitokią įtampą šeimoje, ar ne.“
Labai trumparegiškas mąstymas, pasak pašnekovo, kai perkantieji sau būstą ima vadovautis ar iš dalies vadovaujasi spekuliantų logika, pavyzdžiui: „Ai, imu kreditą, perku, o jeigu kas – parduosiu ir dar uždirbsiu“.
„Investicinės klaidos kainuoja labai brangiai. Todėl svarbiau nebūti tariamu NT ekspertu ar pasikliauti nuojautomis, o aiškiai išsiaiškinti savo kaip paskolos gavėjo gyvenimo perspektyvas“, – sako T.Andrejauskas.
Pagrindinis palydovas –
nerimas
Nors ir kaip skaičiuotų finansų ekspertai, darbo užmokesčio augimo tempai daug kur šalyje, ypač periferijoje, neprilygsta būsto kainų didėjimo ir paskolų brangimo tempams. Todėl neretas skolininkas patiria didžiulį nerimą: ar pavyks išlaikyti įsigytą turtą ir ar apskritai noras gyventi geriau netaps bankroto priežastimi.
Britų mokslininkai yra įrodę, kad maždaug 30 procentų kreditus iš banko paėmusių žmonių gyvenimą lydi didelis nuolatinis stresas, jis neretai sukelia dvasios ir kūno ligas.
Mūsų šalies psichologai pripažįsta, kad tokio nerimo priežasčių galima ieškoti ir šalies istorijoje. Nė vienas iš dabar paėmusiųjų kreditus negalėjo perimti iš savo tėvų ar senelių kreditinės patirties, nes šalį okupavus sovietams kreditavimo sistemos apskritai neliko. Praktiškai dabartiniai bankų klientai (ir ypač nuo 2002 metų, kai kreditavimo rinka šalyje pradėjo įgauti pagreitį) yra pirmoji skolininkų karta per pastarąją pusę amžiaus.
Kita nerimo priežastis yra ta, kad žmonėms tenka skolintis labai dideles pinigų sumas, ir labai ilgam laikotarpiui. Psichologai retoriškai klausia, ar galima ramiai gyventi pasirašius paskolos vekselį 25-30 metų.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr. Skolinti pinigai brango, brangsta ir
dar gali brangti. Neįvertinusieji savo finansinių galimybių bankų skolininkai
tampa pažeidžiami ir nė nepajunta, kaip tampa kreditų įkaitais, o jų gyvenimai
virsta košmaru.
