Verslas monopolizuotas
Vairuotojų jau nebešokiruoja užmiesčio keliuose kas keli kilometrai besimėtančios gyvūnų maitos. Tuo nesistebi ir valkataujančių šunų bei kačių gaudytojai, matydami, kad ir Panevėžio mieste, ir rajone tokių gyvūnų nė kiek nemažėja, o juos sugaudyti tampa vis sunkiau.
Panevėžyje šunų ir kačių gaišenas nuo gatvių kasdien renka su utilizavimo įmone „Rietavo veterinarinė sanitarija“ sutartį sudariusi miesto Savivaldybės įmonė „Panevėžio specialus autotransportas“. Nuo regiono kelių gyvūnų kūnai kartu su kitomis šiukšlėmis patenka tiesiog į sąvartyną, o kaimų gyventojai pastipusius šunis ir kates dažniausiai užkasa patys.
Per metus iš Panevėžio į utilizavimo įmonę išsiunčiama kone tūkstantis žmonėms nebereikalingų arba žuvusių augintinių.
Rajone situacija gerokai keblesnė – gyvūnus gaudo ir į globos namus gabena Kauno firmos „Nuaras“ Alytaus padalinys. Iš toli atvykstantys šungaudžiai valkataujančių gyvūnų nedaug sugauna, o norintieji senus, ligotus augintinius užmigdyti dažnai nėra pajėgūs veterinarui susimokėti už paslaugą.
Vaivaduose gyvenantis, tame pat kaime ir Piniavoje prekybos centrus turintis rajono politikas ir visuomeninės organizacijos Tičkūnų-Maksvytiškių bendruomenės pirmininkas Jonas Katinas piktinasi, kad Lietuvoje gyvūnų gaudymo verslas monopolizuotas bene vienintelės įmonės „Nuaras“, todėl paslauga brangi.
„Seniūnai dejuoja, kad už šuns pagavimą tenka mokėti apie 70 litų, nes gaudytojai važinėja iš toli. Manau, būtina, kad tokių paslaugų teikėjų būtų daugiau, o Panevėžio ir Šiaulių apskritys turėtų bent vieną jas aptarnaujančią bendrovę. Tuomet už pagautą gyvūną galbūt tektų mokėti ne 70, o kokių 17 litų“, – įsitikinęs J.Katinas.
Bendruomenės pirmininkas tvirtina, kad rajone yra nemažai žmonių, kurie norėtų humaniškai atsisveikinti su nusenusiais, ligotais gyvūnais – juos užmigdyti. Eutanazija galėtų padėti kaimams atsikratyti ir šeimininkų neturinčių šunų ar kačių, tų, kuriuos miesto gyventojai įprato paleisti valkatauti užmiesčiuose.
Siūlo akciją
Nors savo darbuotojams J.Katinas teigia neleidžiantis šerti atklydusių gyvūnėlių, jų, anot pašnekovo, atsikratyti neįmanoma. Maitinimo ir prekybos vietos priverstinai yra tapusios savotiškomis neoficialiomis gyvūnų prieglaudomis, aplink jas vaikštinėja po kelias kates ir šunis. Beglobius gyvūnus, kaip tikina verslininkas, jis pats kartkartėmis nuvežantis eutanazijai, gražesnius priglaudžia vietos gyventojai.
Prasidėjus mokslo metams vaikai eidami į mokyklas gali susidurti su valkataujančiais ar palaidais šunimis, todėl politikas mano, kad rugsėjį verta paskelbti akciją. Jos metu rajono Savivaldybė galėtų skirti nedideles premijas tiems vaikams ar pensininkams, kurie pristatytų sutartu laiku gyvūnų gaudytojams norimus užmigdyti šunis ir kates.
Pasiteiravus J.Katino, ar rajono valdžia nėra bandžiusi derėtis dėl gyvūnų gaudymo ir migdymo su miestą aptarnaujančia bendrove, esančia Panevėžyje, verslininkas sakė manąs, jog, ko gero, šioje srityje trūksta diplomatijos ir noro atsisakyti „Nuaro“ paslaugų ir tartis su „Panevėžio specialiu autotransportu“.
Eutanazijos neatlieka
Panevėžio seniūnijos, kuriai priklauso ne viena priemiestinė gyvenvietė, seniūno pavaduotojas Alvydas Atkočius teigia, kad uždarius Panevėžio gyvūnų globos namus tenka naudotis toli esančių gaudytojų paslaugomis. Jiems, žinoma, sunkiau atlikti darbą, nei tai galėtų padaryti vietinė firma: kol „Nuaro“ darbuotojai atvyksta, apvažiuoja kelias seniūnijas, gyvūnų nurodytoje vietoje kartais jau nebebūna. Bet šunų gaudytojai dažniausiai aptinka kitus.
Pasak A.Atkočiaus, signalų apie valkataujančius gyvūnus dažniausiai sulaukiama iš Bernatonių, Skaistgirių, Tičkūnų, taip pat vietų, kuriose yra sodų bendrijos. Kartą teko kviesti ugniagesius, kad iš upelio ištrauktų ten plūduriuojantį šunį. Be to, būta atvejų, kai gaudytojai išveža šeimininkus turinčius palaidus gyvūnus, o šiems tenka važiuoti jų atsiimti.
Bendrovės „Nuaras“ atstovai teigia, kad jiems priklausančioje prieglaudoje gyvena 50-70 gyvūnų. Iš Panevėžio rajono per vasario-gegužės mėnesius ten pristatyti 23 šunys ir 7 katės. Priimti gyvūnų eutanazijai nepraktikuojama, nes tokių paslaugų globos namai neteikia.
Firmos Alytaus padalinio administratorės Irenos Baranauskienės tvirtinimu, „Nuaro“ darbuotojai į Panevėžio rajoną vyksta visada, kai tik į juos kreipiamasi. Nusiskundimų, kad pavėluotų atvykti, administratorė sako negirdėjusi.
Papildomų rūpesčių
nenori
Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Rinkevičius prisimena, kad rajono Savivaldybei paskelbus konkursą dėl gyvūnų gaudymo bei utilizavimo, įmonė rimtai ketino dalyvauti jame, tačiau išanalizavus sąlygas nuspręsta nepelninga ir daug investicijų pareikalausiančia veikla neužsiimti.
Pasak R.Rinkevičiaus, iš konkurse dalyvavusių įmonių tuomet reikalauta, kad jos per nustatytą tam tikrą laiką nuvyktų į bet kurią rajono vietą, o tai padaryti nebūtų lengva.
„Rūpesčių būtų daug, o pelno beveik jokio. Papildomai būtų tekę plėsti įmonės teritoriją, pasirūpinti šaldymo įranga, transportu“, – vardija direktoriaus pavaduotojas.
Anot pašnekovo, rūpesčių gaudant beglobius, palaidus gyvūnus pakanka ir mieste. Praėjusį penktadienį buvo gautas iškvietimas, kad pasiutligės grėsmės zonoje Pilėnų ir Kniaudiškių kvartale balkone yra neprižiūrima kačių šeimyna, o paaiškėjo, jog ja rūpinamasi.
Plačiau skaitykite rugpjūčio 28 d. „Sekundėje“.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
A.Repšio nuotr. Nusenusius, ligotus ir valkataujančius miesto šunis bendrovė „Panevėžio specialus autotransportas“ surenka ir užmigdo nemokamai. Tokių gyvūnų nemažėja.
