Gadina sveikatą
Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena Panevėžyje visiškai praranda savo prasmę ir tampa proga susierzinusiems pensininkams išlieti savo apmaudą. Kultūros darbuotojai nebežino, kaip neaitrinti įsisenėjusių visuomenės žaizdų, ir nebeišmano, kaip organizuoti šį tradicinį paminėjimą.
Už miesto renginius atsakinga Panevėžio savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė, nenorėdama nieko įžeisti, juokauja, kad iš kasmečio Juodojo kaspino dienos minėjimo susirinkusieji išeina vos ne priešinfarktinės būsenos.
„Net savo tėvo klausiu, kam jis lankosi tokiuose renginiuose, nes vakare visada lauk kokio nors širdies negalavimo“, – apie savo šeimos patirtį kalbėjo L.Krasauskienė.
Skausmingi prisiminimai, auditorijai emocingas kalbas rėžiantys renginio vedėjai tik dar labiau supykdo pensinio amžiaus panevėžiečius. Jų nuoskaudų tuomet sulaukia ne tik prieš kelis dešimtmečius lietuvius terorizavę partiniai, bet ir šiandieniniai nieko nesugebantys politikai.
Linčas – valdžiai
Nė vienas renginyje „Sekundės“ kalbintas panevėžietis nesugebėjo pasidžiaugti sunkiai iškovota laisve.
Pensininkas Romualdas teigė visai ne taip įsivaizdavęs gyvenimą nepriklausomoje Lietuvoje. Jis tikino ne tam Baltijos kelyje stovėjęs, kad dabar šalyje viešėtų prievarta, melas ir kitos blogybės.
Priešiškumo dabartinei valdžiai neslėpė ir jo kaimynai.
Pykčio kulminacija buvo pasiekta, kai į sceną išėjo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkas Jonas Čeponis. Jo kritika valdžiai sulaukė aplodismentų.
Tokį viešą valdžios linčiavimą renginio metu tyliai stebėjo ir ne vienas miesto valdžios atstovas. Kai kurie jų salę paliko net nesulaukę pabaigos.
„Mūsų žmonės save pastato į per daug kuklią vietą – reikia labiau didžiuotis savo valstybe. Visi skundžiasi, bet įvertinkime, ką jau išgyvenome. Atgavome laisvę ir jai reikia kūno, tačiau žmonės be pastangų palinko į pesimizmą“, – apie nusivylusius pensininkus kalbėjo renginio pabaigos sulaukęs miesto Tarybos narys Vidmantas Baltramiejūnas.
Šventė – nebeprasminga
Po renginio pakalbinta Kultūros skyriaus vedėja L.Krasauskienė teigė, kad kaskart rengiantis šiai dienai kyla abejonių, kam reikia visos tos graudulingosios minėjimo dalies. Šventės organizavimas atima daugybę laiko ir jėgų, o į ją susirenka saujelė pensininkų. Jaunimo renginyje buvo vos keli, o ir tie patys rūpinosi koncertine programa.
„Šiemetis minėjimas buvo tikras košmaras, net ir gamta gero oro pagailėjo. Renginyje koncertavo liaudiškos muzikos kapelos. Prieš rengdamasi šventei maniau, kad jos bus visai nereikalingos. Bet, pasirodo, tik tai ir praskaidrino susirinkusiųjų nuotaiką. Visa salė traukė žinomas liaudies dainas“, – nusivylimo Juodojo kaspino dienos minėjimu neslėpė skyriaus vedėja.
Besiliejančius jausmus, pasak L.Krasauskienės, buvo bandoma gesinti prie oficialaus minėjimo prijungus tarptautinę bėgikų akciją „Baltijos kelias“. Ją surengė Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija.
Pačios pašnekovės akimis, vienintelis šventės šviesulys buvo į renginį iš užsienio gastrolių atvykęs garsiausias Lietuvos režisierius Arūnas Matelis. Jis renginio dalyviams pristatė savo trumpametražį kino filmą „Baltijos kelias“.
Ingrida NAGROCKIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Kad Juodojo kaspino ir Baltijos kelio
dienos renginys netaptų pensininkų skausmo ir įtūžio išliejimo vieta,
organizatoriai prie jo prijungė tarptautinę bėgikų akciją „Baltijos kelias“.
