LKL aikštelė nesvetima
Gelbėti myriop pasmerktą komandą ryžosi iš Čikagos į gimtąjį miestą sugrįžęs Aurimas Matulevičius. Prieš kelias savaites JAV gyvenančius išeivijos lietuvius pasiekė žinia, kad į Lietuvą rengiasi grįžti vienas žymiausių Čikagos sporto veikėjų A.Matulevičius. Rugpjūčio 6-ąją jis parvyko į gimtąjį Panevėžį, atšventė savo 31-ąjį gimtadienį ir į Čikagą sugrįžo tik savaitei susitvarkyti dar nebaigtų reikalų ir vėl pasuko į tėvynę.
Čia jis pasinėrė į krepšinio reikalus ir ryžosi atgaivinti jau myriop pasmerktą „Panevėžio“ krepšinio klubą. Miesto valdžios atstovams ir potencialiems rėmėjams treneris išdėstė numatomos veiklos strategiją bei būsimojo klubo viziją.
A.Matulevičius netrukus buvo paskirtas naujai įsteigto Panevėžio krepšinio klubo vyriausiuoju treneriu. Šiame poste jis bus jauniausias krepšinio strategas Lietuvos krepšinio lygoje (LKL).
A.Matulevičiui LKL aikštelė nėra svetima. Dar besimokydamas vidurinėje mokykloje jis, būsimasis abiturientas, tuomečio trenerio Vidmanto Paškausko buvo pakviestas į Panevėžio „Lietkabelio“ komandą ir čia spėjo pasižymėti taikliais metimais.
Nepasisekus įsitvirtinti profesionalioje komandoje, Aurimas išvyko mokytis į Klaipėdą. 1999 metais panevėžietis įgijo aukštojo mokslo pedagoginį išsilavinimą. Uostamiestyje metus padirbęs kūno kultūros mokytoju, jaunas specialistas išvyko gyventi ir mokytis į JAV ir apsistojo Čikagoje. Čia jis su krepšiniu nesiskyrė visus aštuonerius Amerikoje pragyventus metus.
Rugpjūčio 12-ąją Čikagoje su Aurimu atsisveikino gausus būrys jo treniruojamų ir mylimų „Lituanicos“ krepšinio klubo vaikų, jų tėvų, daug draugų ir bendraminčių, su kuriais jį siejo labai geranoriški santykiai.
Kas paskatino šį jauną ir energingą vyrą po aštuonerių veiklos metų Čikagoje sugrįžti į Lietuvą? Apie tai kalbėjomės prieš pat jam išvykstant į gimtąjį miestą – Panevėžį.
Pasirengęs priimti iššūkius
– Kas nulėmė tavo pasirinkimą Ameriką iškeisti į Lietuvą?
– Gyvendamas ir dirbdamas Amerikoje sukaupiau didelę patirtį, ja noriu pasidalinti Lietuvoje. Treniruojant „Lituanicos“ krepšinio klubo vaikus, „Baltijos“ moterų krepšinio komandą ir stipriausią išeivijoje Čikagos „Žalgirio“ klubą tobulėjo ne tik sportininkai, bet ir aš pats. Praėjusiais metais su Amerikos lietuvių studentų komanda Panevėžyje vykusioje tautinėje olimpiadoje iškovojome antrą vietą, o su „Žalgiriu“ JAV sostinėje Vašingtone tapome čempionais.
Pamačiau, kad esu pasirengęs dirbti ir siekti aukštesnių tikslų. Dar kovo mėnesį viešėdamas Lietuvoje ir bendraudamas su Panevėžio krepšinio federacijos vadovais sulaukiau kvietimo atvykti vadovauti LKL čempionate dalyvaujančiam ir ne pačius geriausius laikus išgyvenančiam „Panevėžio“ krepšinio klubui.
Niekaip negalėjau įsivaizduoti, kad labai gilias krepšinio tradicijas turintis Panevėžys gali likti be krepšinio. Po ilgų apmąstymų ryžausi priimti pasiūlymą ir nutariau išbandyti save kaip profesionalaus krepšinio trenerį. Jau anksčiau esu pagalvojęs apie trenerio darbą Europoje, nebūtinai Lietuvoje. Pasitaikius galimybei, jos neatsisakiau… Manau, esu tam pasirengęs.
Panevėžio sporto centro direktoriui Broniui Pliavgai ir komandai padėti pasiryžusiam „Techaso“ parduotuvių tinklo savininkui Dariui Gaudiešiui mano treniruotės per trumpą viešnagę Lietuvoje ir idėjos suteikė optimizmo vėl atgaivinti Panevėžio krepšinio klubą. Gana greitai visi kartu priėjome prie vieningos nuomonės, radome bendrų siekių ir interesų. Taigi man buvo pasiūlyta prisijungti prie komandos štabo.
Mano idėjas palaikė į Panevėžį atvykę Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vladas Garastas ir LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas. Abu jie, gerai žinodami mano siekius ir ambicijas, rekomendavo mane į trenerio postą.
Krepšinio sirgaliai neatleistų, jei Panevėžys liktų be krepšinio ir mūsų miesto klubas išnyktų iš LKL žemėlapio. Tai būtų nedovanotina klaida.
– Ar esi pasirengęs priimti naujus iššūkius? Tave, kaip komandos vyriausiąjį trenerį, jie užgrius komandai LKL varžybose rungiantis su stipriausiais Lietuvos klubais?
– Šiokį tokį nerimą jaučiu, nes komandą teks burti iš naujo, be to, ir laiko iki čempionato pradžios liko mažai. Visos LKL čempionate dalyvaujančios komandos jau pradėjo rengtis naujam sezonui, o mums darbų dar begalės. LKL čempionatas turėtų prasidėti spalio pradžioje. Iki to laiko būtina ne tik sukomplektuoti komandą, bet ir suderinti žaidėjų veiksmus prieš atsakingas čempionato dvikovas.
Visos LKL čempionate dalyvaujančios komandos jau sudarytos, o mano pasirinktus žaidėjus į „Panevėžio“ klubą reiks sukviesti ir čempionato kovoms parengti per labai trumpą laiką. Be to, klubą slegia nemažos skolos buvusiems komandos žaidėjams (per 200 tūkst. litų). Norint dalyvauti LKL, jas reikės padengti. Tikiuosi, kad klubui padės privatūs rėmėjai, įmonės ar organizacijos.
Vis dėlto nebijau prisiimti šios didelės atsakomybės ir man mesto iššūkio.
Nemažos patirties sukaupiau ne tik treniruodamas vaikų komandas, bet ir dirbdamas treneriu-vadybininku DuPage bei Ilinojaus universitetuose.
Aš – maksimalistas ir manau, kad jau esu pasirengęs dirbti. O kaip pasiseks, parodys laikas.
Skaudu palikti
– Ką skaudžiausia buvo palikti Amerikoje po aštuonerių metų, praleistų joje?
– Iki šiol jaučiu didelę atsakomybę ir tuo pačiu gailestį savo treniruojamiems vaikams. Treniravau 3-4 grupes, apie 60 krepšininkų, ir kiekvienam iš jų jaučiu didelius sentimentus. Mano įdėtas darbas nenuėjo veltui – mačiau, kaip vaikai augo ir tobulėjo. Malonu, kad dauguma iš jų pateko į savo mokyklų rinktinių komandas, jose ugdo savo meistriškumą.
Esu labai dėkingas ir vaikų tėveliams, jie nuolat palaikė mano siekius ir idėjas. Buvo labai gaila skirtis su vaikais, tačiau jie neliks be treniruočių – su jais dirbs kiti treneriai.
– Prieš ketverius metus Čikagoje tavo iniciatyva buvo sukurta vietos lietuvių krepšinio lyga (ČLKL). Ji greitai tapo populiariausiu sportiniu renginiu tarp išeivijos lietuvių. ČLKL vadovavai ir pats rungtyniavai aikštelėje iki pat artėjančio 5-ojo lygos sezono pradžios.
– ČLKL darbo buvo išties nemažai – visi savaitgaliai buvo paaukoti krepšiniui.
Praėjusį sezoną lygoje rungtyniavo 11 komandų. Dar 5 išeivijos lietuvių komandos rungėsi senjorų čempionate. Tai rodo, kad ČLKL yra būtent ta vieta, kur pasportuoti ir praleisti laisvalaikį mėgsta dauguma Čikagoje ir jos apylinkėse gyvenančių lietuvių. Manau, mano pradėtą darbą taip pat sėkmingai sugebės tęsti bendraminčiai.
Apie ČLKL varžybas atgarsiai pasiekė ir Lietuvą. Kaip visateisė narė, ČLKL priimta į Lietuvos krepšinio federaciją. Tai labai džiugu.
Sieks išgyventi finansinę krizę
– Kiek ilgai esi įsipareigojęs dirbti Lietuvoje? Ar pasibaigus sutarčiai neplanuoji sugrįžti į Čikagą?
– Sutartį su „Panevėžio“ klubu pasirašiau vienam sezonui. O kaip bus ateityje, lems daugelis veiksnių, žinoma, ir komandos rezultatai. Jei pavyks įgyvendinti visus savo siekius, po kelerių metų tikiuosi išvesti „Panevėžio“ komandą dalyvauti Europos taurės turnyruose.
Galiu drąsiai prisipažinti, kad būdamas vyriausiuoju treneriu būsiu mažiausiai apmokamas treneris visoje LKL. Tačiau ne tai šiuo metu svarbiausia: norisi išvesti klubą iš gilios krizės, o tuo pačiu ir įvertinti savo galimybes.
– „Panevėžio“ klubą slegia ne tik didelės skolos. Kaip niekad opi žaidėjų problema. Iš ko tikiesi suburti komandą? Kas jai atstovaus LKL čempionate?
– Norėčiau pasikliauti savo gimtajame mieste išugdytais krepšininkais, tačiau nemažai jų jau sudarė sutartis su kitomis komandomis ir šį sezoną ekipą teks lipdyti iš naujo. Vis dėlto manau, kad pavyks surinkti šaunų ir darbštų kolektyvą.
Jau šį pirmadienį Panevėžyje turėtų pasirodyti amerikiečiai: du juodaodžiai krepšininkai – įžaidėjas Christopheris Hillas, atakuojantis gynėjas Mike‘as Smithas. Su jais atvyks 212 cm ūgio vidurio puolėjas Kerry Gibsonas. Prieš pat man grįžtant į Lietuvą visi jie dalyvavo treniruočių peržiūroje Čikagoje ir padarė gan neblogą įspūdį.
Kartu su komanda naujajam LKL sezonui ruošiasi Paulius Staškūnas, Audrius Stašaitis, Darius Griškėnas, Lukas Brazdauskis, Tomas Petrošaitis ir kiti Lietuvos krepšininkai, tarp jų yra krepšinio visuomenei žinomų žaidėjų. Jų kol kas nenorėčiau įvardinti.
Kadangi komandą LKL kovoms stengiamasi suburti per labai trumpą laiką, didesnių tikslų jai nebus keliama. Pagrindinis tikslas – išgyventi finansinę krizę. Žinoma, tikėtis įveikti „Žalgirio“ ar „Lietuvos ryto“ komandas nerealu, tačiau su kitomis stengsimės kovoti dėl pergalių. Paskutiniais likti tikrai nesinorėtų.
– Ar į Lietuvą siekti naujų aukštumų atvykai kartu su šeima?
– Sužadėtinei Joanai nelabai norėjosi skirtis su Amerika. Šios šalies gyvenimo būdas ją visiškai tenkino, tačiau greitai, sulaukusi Amerikos pilietybės, ji atvyks pas mane. Žinoma, kartu keliaus ir 1,5 metukų dukrytė Viktorija. Tikiuosi, kad šeima padės man sunkiausiais momentais.
– Sėkmingo debiuto LKL čempionate!
Formuoja biudžetą
Rugpjūčio 29 d. (trečiadienį) vyksiančiame vykdomajame LKL vadovybės posėdyje galutinai paaiškės, ar bus leista „Panevėžio“ komandai dalyvauti lygos varžybose 2007-2008 metų sezone.
Lygos vadovai reikalauja, kad naujai įsteigtas krepšinio klubas „Techasas“ prisiimtų įsipareigojimą padengti įsiskolinimus – 217 tūkstančių litų – buvusiems komandoms žaidėjams.
Dar 600 tūkst. litų reikėtų sudaryti minimalų LKL komandai reikalaujamą biudžetą. Pasak A.Matulevičiaus, šiuos pinigus miesto valdžios ir rėmėjų pagalba jau pavyko surinkti ir komanda bus pasirengusi artėjančiam LKL sezonui.
Treneris tikino, kad atsiradus potencialiam rėmėjui, galinčiam paremti komandą, gali būti pakeistas jos pavadinimas, tačiau kol kas pervardintas buvo tik klubas – „Techasas“.
Dainius RUŽEVIČIUS
specialiai „Sekundei“ iš Čikagos, JAV
Nuotr. iš asm. Matulevičiaus alb. Didelių ambicijų
atgaivinti Panevėžio krepšinį turintis treneris tikisi, kad sunkiausiais
gyvenimo momentais jam padės šeima – sužadėtinė Joana ir dukrytė Viktorija.
