Už amerikiečio ištekėjusiai panevėžietei svajonių šalis liko nepasiekiama. Ritai Bernatavičiūtei-Mitchel ir amerikietės tautybę turinčiai jos dukrelei duris pas Amerikoje jų laukiantį vyrą ir tėtį daugiau nei prieš penketą metų užtrenkė JAV ambasada. Moters puoselėtus rožinius planus pakeitė nežinia ir širdį draskantis laukimas: išskirtai su mylimuoju ir jau kurį laiką nebesulaukiančiai iš jo jokių žinių R.Mitchel terūpi, ar jos dukters tėvas bent gyvas.
Emigrantus suvedė Vokietija
R.Mitchel ir jos artimieji iki šiol negali ramiai kalbėti apie jaunos moters gyvenimą sugriovusią filmo siužeto vertą istoriją. Už amerikiečio ištekėjusios, tačiau vienos likusios panevėžietės dabar didžiausias rūpestis – užauginti vaikus: sūnų iš pirmosios santuokos ir amerikietę penkiametė dukrelę. JAV ambasados išskirta su vyru Rita bando atsigauti po patirto sielvarto ir savo gyvenimą kurti iš naujo vaikams atstodama ir mamą, ir tėtį.
„Mes tik norime žinoti, ar Stevenas gyvas. Jis jaunas žmogus, gal ir sukūrė kitą šeimą – dėl to jam nepriekaištausime. Ir nereketuosime. Mums tik svarbu, kad jo dukra žinotų, jog turi tėtį“, – braukdama ašaras kalbėjo Ritos mama Aldona Bernatavičienė.
Rita Bernatavičiūtė-Mitchel su Stevenu Mitchelu susipažino Vokietijoje. Ieškoti sotesnio gyvenimo į svečią šalį panevėžietė su seserimi atvyko išgyvenusi skyrybas ir tikėdamasi užsidirbti tiek, kad galėtų aprūpinti Lietuvoje pas mamą likusį penkiametį sūnų.
Vokietijoje susikirto panevėžietės ir tamsiaodžio amerikiečio Steveno keliai. Skirtingų tautybių žmonių likimai buvo panašūs: kareivis, aštuonetą metų atidavęs Amerikos kariuomenei, S.Mitchelas irgi jau buvo išgyvenęs santuokos krizę. Ritą žavėjo jo rūpinimasis paaugliu sūnumi – išsiskyręs su žmona amerikietis berniuką apgaubė savo dėmesiu.
„Jis sakydavo, kad sužavėjo mano mėlynos akys. Man jis buvo labai gražus. Nors tamsiaodis, tačiau dailių veido bruožų. Ir labai geras“, – apie kone penketą metų nematytą mylimąjį pasakojo Rita.
Tūkstančių neturėjo
Trijų mėnesių užteko, kad Vokietijoje susipažinę lietuvė ir amerikietis nuspręstų, jog toliau per gyvenimą eis drauge. Savo ateitį pora matė tik Amerikoje: Niujorke sugrįžtančio Steveno laukė močiutė ir jo verslas. S.Mitchelas žadėjo į savo šalį išsivežti ne tik išrinktąją, bet ir Lietuvoje likusį jos sūnų. Įteisinti santykių pora išvyko į Daniją. Šioje šalyje tokiai procedūrai reikėjo mažiau dokumentų nei Vokietijoje, kur Rita dirbo nelegaliai.
Tačiau jau pirmasis bandymas išvykti kartu į svajonių šalį sutuoktiniams buvo nesėkmingas.
„Iš Vokietijos manęs neišleido – turėjau sugrįžti į Lietuvą įteisinti savo santuokos. Stevenas tvarkyti dokumentų išskrido į Ameriką“, – pasakojo panevėžietė. Tuomet nė vienas neabejojo, kad tik laiko klausimas, kada juodu įsikurs svajonių šalyje.
R.Michel nekilo nė mažiausia mintis, kad jai, teisėtai amerikiečio žmonai, po krūtine nešiojančiai jo kūdikį, sutuoktinio šalis taps nepasiekiama.
JAV ambasados Lietuvoje motyvai, kodėl jai neišduodama Amerikos viza, jai pasirodė mažų mažiausiai keistoki.
„Pirmiausia pasakė, kad negaliu važiuoti nemokėdama anglų kalbos, paskui dar pridūrė, kad norint gauti vizą banko sąskaitoje būtina turėti 20 tūkstančių litų. Iš kur pas mane tokie pinigai? Ir kam ta anglų kalba, jei su Stevenu kalbamės vokiškai“, – stebėjosi Rita. Tačiau, anot jos, svarbiausias ambasados argumentas buvo, kad ji galinti emigruoti – gavusi vizą į Lietuvą nebegrįžti. Tokio paaiškinimo moteris nesuvokia: kodėl ji privalėtų grįžti už Atlanto palikusi savo šeimą?
Gailisi nedavusi kyšio
R.Michel ambasada išimčių nepadarė netgi tada, kai paskambinęs Stevenas paaiškino, kad Rita – oficiali jo žmona.
Vyriškis iš Amerikos atskrido į Lietuvą pasirūpinęs visais imigracijai reikalingais dokumentais. Tuomet juodviejų dukrelei Kerolainei Juanitai jau buvo keturi mėnesiai. Anot R.Michel, dviejų savaičių atostogas gavęs jos sutuoktinis neabejojo, kad šį kartą ambasada dokumentus pažymės išganinguoju antspaudu, lietuvei atveriančiu duris į Ameriką. Būdami tokie užtikrinti sutuoktiniai net neskubėjo į ambasadą.
„Stevenas atrodė labai geras, sąžiningas žmogus. Visą tą laiką pats rūpinosi mergyte – maudydavo, keisdavo sauskelnes, nes norėjo, kad Rita pailsėtų. Netgi visiems gamindavo valgyti. Ir prie stalo šeimai leisdavo sėstis tik tada, kai mes, tėvai, pavalgydavome“, – tik gerai apie žentą kalbėjo A.Bernatavičienė. Nors Panevėžyje gimusi mergaitė buvo gavusi lietuvės tautybę, tačiau Stevenas, viešėdamas Lietuvoje, sutvarkė taip, kad dukra gautų jo tautybę ir jos gimimo liudijime atsirastų įrašas: amerikietė.
Visai šeimai buvo šokas, kai likus vos porai dienų iki Steveno išvykimo į JAV ambasada antrą kartą užkirto Ritai kelią pas sutuoktinį. Amerikiečiui buvo pasiūlyta grįžti į Niujorką ir visus reikalingus dokumentus rinktis iš naujo.
„Kitą rytą man paskambino kažkoks vyriškis. Sako: mokėk tūkstantį ir išskrisi be vargo. Dar paklausiau, ar litų. Kai išgirdau, kad dolerių, padėjau ragelį – tokie pinigai man atrodė labai dideli“, – pasakojo moteris. R.Mitchel iki šiol graužiasi dėl tuomečio išgąsčio. Dabar ji įsitikinusi: vertėjo nežinia kam paaukoti tūkstantį dolerių tam, kad gyvenimas pagaliau atsistotų į savo vėžes.
Oro uostą laistė ašaromis
Ritai ir jos mamai sunkiausia prisiminti atsisveikinimo su Stevenu akimirkas oro uoste. Keleiviai nuščiuvę stebėjo šeimos dramą: du žmonės negalėjo paleisti iš glėbio vienas kito ir savo dukrelės. Verkė ne tik Rita – iki paskutinės minutės delsusiam išsiskirti su šeima lėktuvo link einančiam Stevenui sruvo ašaros žvelgiant į laukimo salėje likusią žmoną ir dukrą. Nė vienas nežinojo, kada vėl pasimatys ir ar iš viso dar pasimatys. Dar dabar ir Rita, ir jos mama tai pasakodamos šluostosi ašaras.
R.Mitchel pagalbos kreipėsi ir į tuometį Seimo narį, šiuo metu miesto merą Vitą Matuzą. Tačiau politiko ambasadai nusiųstas prašymas sudaryti galimybę panevėžietei išvykti pas teisėtą vyrą Ritai nepadėjo.
Nors sutuoktinius skyrė tūkstančiai kilometrų, ji tikina jautusi taip, tarsi vyras visada būtų šalia.
„Kasdien kalbėdavomės telefonu, kartais net porą kartų per dieną. Kas savaitę atsiųsdavo pinigų. Sakydavo, kad aš jo žmona ir neturiu dirbti, nes auginu vaikus. Jis išlaikydavo ne tik mane ir savo dukrelę, bet ir mano sūnų – mums nereikėjo stengtis sudurti galą su galu“, – pasakojo R.Mitchel.
Iš Amerikos į Lietuvą plaukė ir Steveno laiškai – vyriškis tarėsi, kaip įrengti vaikų kambarius, kokia spalva išdažyti. Anot Ritos, vyras nuo jos neslėpdavo savo gyvenimo subtilybių – pasakodavo ne tik apie darbą, namus, bet ir apie pasisėdėjimus su bendradarbėmis.
Mįslingai dingo
Toks poros bendravimas truko porą metų. Dabar jau pustrečių metų, kai Rita apie savo teisėtą vyrą neturi jokios žinios. Labiausiai moterį stebina, kad ryšys nutrūko įtartinai staigiai – vienu metu S.Mitchelas nustojo siųsti šeimai pinigus, dovanas, mielas smulkmenas. Jo telefonu Ritai niekas neatsiliepdavo. Paskambinusi Stevenui į namus, kur jis gyveno su močiute, moteris teigia išgirsdavusi tik pastarosios balsą, tačiau panevėžietės vokiečių kalba išsakyti prašymai pakviesti Steveną likdavo be atsako. Niekas neatsakydavo ir į jos laiškus.
Dėl sielvarto Ritai pradėjo blogėti sveikata, prireikė medikų pagalbos.
Su dviem vaikais likusi be pragyvenimo šaltinio moteris ryžosi skyryboms vien dėl finansinių išskaičiavimų: vienišai mamai mokėti už darželį ir išgyventi be socialinės paramos tapo nebeįmanoma. Rita nustebo, kai teismas, per pasiuntinių paštą nusiuntęs skyrybų dokumentus S.Mitchelui, sulaukė atsako – sutikimą skirtis su lietuve pradingęs vyriškis patvirtino savo parašu. Tuojau po teismo šių metų pradžioje moteris pati tuo pačiu adresu išsiuntė vyrui laišką su teismo sprendimu. Jos laukė vėl netikėtumas – pašnekovė iki šiol saugo jai sugrįžusį laišką su prierašu, kad adresatas nerastas.
Gyvena viltimi
Griuvus puoselėtiems gražaus gyvenimo planams Rita bando pati kabintis į gyvenimą – lanko Darbo biržos organizuojamus kursus ir ketina įsidarbinti pardavėja-kasininke.
Moteris į dėžutę krauna viską, kas užaugusiai tamsiaodei ir juodų garbanotų plaukučių Kerolainei Juanitai primintų tėtį: nuotraukas, laiškus, netgi – teismo sprendimą dėl skyrybų.
„Jei Stevenas gyvas, tegul dukrai bent atviruką Kalėdoms atsiunčia“, – žvelgdama į anūkę prašo Aldona. Ji įsitikinusi: dėl dukters sugriuvusios antrosios santuokos kalta tik ambasada, neišdavusi vizos į JAV. Dabar R.Mitchel griebiasi paskutinio šiaudo – ji tikisi, kad nežinomybę išsklaidys viešumas: jei Stevenas gyvas, gal jį pasieks žinia apie Lietuvoje augančią jo dukrą.
JAV ambasados konsulo James Fellows teigimu, dažniausia priežastis visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, dėl ko neišduodamos vizos, yra ta, jog visi besikreipiantieji privalo įrodyti neketinantys emigruoti į JAV ar kuriuo nors kitu būdu neteisėtai pasinaudoti viza. Negalintiesiems pateikti svarių įrodymų remiantis įstatymu vizos išduoti neleidžiama.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Teisėtai amerikiečio žmonai R.Mitchel
ir amerikietei jos dukrai svajonių šalis taip ir liko
nepasiekiama.
