Budėti neverta
Nors kraupiausio Panevėžio rajone gaisro liudininkai dar ilgai prisimins Naujamiesčio bažnyčios virstančius bokštus, net ir išblėsus paskutiniesiems gaisro židiniams ugnies nuniokota bebokštė bažnyčia vis dar kelia grėsmę žmonėms.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša, kad maldos namų teritorija saugoma, nes jos sienų pertvaros netekusios pastovumo, o varpinių bokštų konstrukcijos suirusios ir pasvirusios. Sužinoti, kas šiuo metu prižiūri pastatą, „Sekundei“ taip ir nepavyko.
Ugniagesiai tvirtino tik praėjusį pirmadienį užsukę pasižiūrėti, ar nematyti kokio nors užsilikusio galimo gaisro židinio. Rajono Policijos komisariate gauta informacija, kad policijos pareigūnai irgi nebudi prie pastato. Bendrovės „Piniava“ komercijos direktorius Vytautas Žindulis teigė, kad įmonė įpareigota likviduoti gaisro padarinius. Skubius darbus bendrovė jau atliko, o tie, kurie gali palaukti, nebus dirbami be kitos savaitės. Pasak V.Žindulio, budėti prie gaisro nuniokotos bažnyčios nuolat nėra reikalo, nes ją nuo žmonių skiria tvora ir vartai. Paprieštaravus, kad gali atsirasti smalsuolių, norinčių perlipti tvorą ir patekti į pastato vidų, pašnekovas pripažino, kad tokia versija įmanoma.
Tikrina kartą per
metus
Naujamiesčio parapijos tikintieji po gaisro bažnyčioje svarsto, ar bus tinkamai panaudoti bokšto rekonstrukcijai skirti pinigai. Berčiūnų bažnyčią lankantieji pasakoja, kad Naujamiesčio klebonas Algirdas Dauknys, įbaugintas gaisro, nebeleidžia per ypatingas šventes bažnyčios puošti žvakutėmis, kaip tai mėgstama daryti per vestuves. Deja, susisiekti su pačiu klebonu ir pasidomėti rūpimu reikalu vakar „Sekundei“ nepavyko.
Pasidomėjus, kaip vertina visų Panevėžio miesto bei rajono bažnyčių priešgaisrinę būklę Valstybinė priešgaisrinės priežiūros inspekcija, jos viršininkas Darius Marciuška pabrėžė, kad nuo gaisro niekas nėra apsaugotas. Tą parodė Naujamiestyje įvykusi nelaimė: bažnyčioje neseniai buvo pakeista elektros instaliacija, nupirkti gesintuvai, sutvarkyta žaibosauga. Reikalauti tokiuose pastatuose įrengti priešgaisrinę signalizaciją, anot D.Marciuškos, inspekcija neturi teisės.
Jos vadovas patikino, kad visų miesto ir rajono bažnyčių priešgaisrinė būklė nebloga, ji tikrinama kartą per metus. Rajono Savivaldybė rūpinasi, kad ištikus bėdai būtų galima gauti pakankamai vandens iš priešgaisrinio vandentiekio ar vandens telkinių.
Kaltina valstybę
Pašnekovo įsitikinimu, visa problema, kad Panevėžio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba neturi aukštuminių gaisro gesinimo priemonių, todėl bažnyčių pasiruošimas likviduoti gaisrą nieko nereiškia. Ar numatyta pagaliau ir Panevėžiui nupirkti keltuvą, kokį turi vilniečiai, klaipėdiečiai, D.Marciuška atsakyti negalėjo.
Kadangi inspekcijos viršininkas tvirtino, kad kopėčiomis mūsų ugniagesiai tegali pasiekti dešimtą ar vienuoliktą pastato aukštą, kilo klausimas, kaip gaisras būtų gesinamas viršutiniame trylikaaukščio pastato aukšte – tokių namų Panevėžyje juk yra.
D.Marciuška neneigė, kad tokiu atveju, jei nepavyktų iki degančio trylikaaukščio viršaus užlipti laiptais, ugniagesiai užgesinti gaisro negalėtų.
Plačiau skaitykite rugpjūčio 24 d. „Sekundėje“.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
A.Repšio nuotr. Naujamiesčio bažnyčios gaisro padariniams likviduoti reikia ypatingos technikos. Kol dėl jos deramasi, pastatas kelia grėsmę aplinkiniams.
