Dėl sparčiai brangstančių maisto produktų sunerimę žemdirbiai kreipėsi į Vyriausybę su prašymu išsiaiškinti tikrąsias tokio kainų kilimo priežastis. Kol perdirbėjai ir prekybininkai baksnoja pirštais į augintojus, esą šie brangina savo produkciją, o ūkininkai skundžiasi juokingai mažomis supirkimo kainomis, kasdienių maisto produktų brangimą skaudžiausiai jaučia pirkėjai – iš parduotuvių jie išeina su vis plonesnėmis piniginėmis.
Liūto dalis – ne
žemdirbiams
Jau nuo rudens pieno produktai brangs dešimtadaliu, maždaug trečdaliu daugiau teks mokėti ir už duonos gaminius, ir už augalinį aliejų.
Šią savaitę Lietuvos žemės ūkio rūmų parengtame kreipimesi į ministrą pirmininką Gediminą Kirkilą sakoma, kad pastaruoju metu kylančios daugelio maisto produktų kainos kelia didžiulį visos Lietuvos gyventojų nepasitenkinimą.
„Kaip viena iš pagrindinių maisto produktų brangimo priežasčių viešai įvardijamas žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų didėjimas, tačiau iš tiesų žemdirbių gaunami pinigai sudaro tik nedidelę dalį produkto kainos, – „Sekundei“ sakė Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorius Panevėžio krašte Albinas Jacevičius. – Jei vieno procento riebumo pieną parduotuvėje perkame po 1,80 lito, o žemdirbiams supirkėjai už litrą 4 proc. riebumo pieną moka vidutiniškai 45 centus, argi galima kalbėti, kad augintojai pasiima liūto dalį už produktą vartotojų sumokamos kainos? Iki 73 centų už litrą gauna tik didžiųjų pieno ūkių savininkai.“
Kainos – kaip prieš
dešimtmetį
Pasak A.Jacevičiaus, žemdirbiai kol kas tebėra silpniausi maisto produktų rinkos dalyviai ir mažiausiai gali daryti įtakos galutinei produkto kainai. „Nereikia būti dideliu matematiku, kad suskaičiuotum, jog didžioji dalis pelno vis dėlto tenka perdirbėjams ir prekybininkams, – teigė A.Jacevičius. – Nebeketiname kęsti miesto ir kaimo priešinimo, todėl ir kreipėmės į Vyriausybės vadovą, kad kompetentingai institucijai būtų pavesta ištirti, kokią maisto produktų kainos dalį gauna augintojai, perdirbėjai ir prekybininkai. Daugelyje Europos Sąjungos šalių šios dalys yra paskirstytos kur kas proporcingiau.“
Žemės ūkio rūmai reikalauja, kad tyrimai būtų atlikti kaip galima greičiau, o į jų aptarimą būtų pakviesti žemdirbiai, perdirbėjai ir prekybininkai.
„Tonos grūdų supirkimo kaina šiemet svyruoja nuo 550 iki 650 litų. Džiaugiamės, kad baigiame pasiekti 1996 metų kainas, tačiau kai apskaičiuoji, kiek per tą dešimtmetį pabrango dyzelinas, trąšos ir darbo jėga, to džiaugsmo nebelieka“, – sakė Žemės ūkio rūmų atstovas. Sunkiausia dabar mėsinių gyvulių augintojams, nes perdirbėjai nesutinka mokėti realios kainos. Už kilogramą gyvo svorio kiaulienos dabar tesiūloma 4,20 lito, jautiena vertinama puse lito pigiau. Šoktelėjus grūdų kainai, kilogramo savikaina tapo gerokai didesnė, todėl mėsinius gyvulius auginantys žemdirbiai pasijuto įvaryti į kampą.
Kitą savaitę į susirinkimą besirinksiantys ūkininkai skaičiuos, ar verta auginti gyvulius mėsai. Pasak A.Jacevičiaus, išgyventi gali nebent tie, kurie pašarinius grūdus augins patys.
Prekybininkai nelobsta?
Statistikos departamentas skelbia, kad žemės ūkio produktų supirkimo kainos šių metų liepos mėnesį buvo 12,5 proc. didesnės nei praėjusią liepą. Tai lėmė 14,8 proc. pabrangę augalininkystės ir 8,4 proc. gyvulių ir gyvulininkystės produktai.
„Žinoma, supirkimo kainos kyla, tačiau žemės ūkio produkcijos pagaminimo sąnaudos taip pat auga,– aiškino A.Jacevičius. – Kai kurių mūsų šalies politikų kalbos, kad žemės ūkis valstybei yra kaip akmuo po kaklu, pasirodė visai nepagrįstos. Nesame išlaikytiniai, į valstybės biudžetą įnešame dalį pelno.“
Plačiau skaitykite rugpjūčio 24 d.
„Sekundėje“.
Birutė KRONIENĖ
G.Kudirkos nuotr. Pirkėjų rudenį laukia dar vienas šaltas dušas – vėl brangs pagrindiniai maisto produktai.
