Miesto centrinėje turgavietėje karas su vagiliaujančiais romais pasiekė kulminaciją. Su vagystėmis nesitaikstantys prekeiviai baiminasi galintys nebetekti pragyvenimo šaltinio. Savo klientus perspėjantys, kad būtų atsargūs, pardavėjai iš romų sulaukia ne tik grasinimų, bet ir akivaizdaus susidorojimo: niokojamos ant prekystalių išdėliotos gėlės, daržovės perliejamos žibalu. Turgaus administracija įsitikinusi: kol tarp prekystalių nepatruliuos uniformuoti policijos pareigūnai, nekontroliuojamas ilgapirščių siautėjimas nebus pažabotas.
Turguje – romų
invazija
Apie 10 valandą centrinėje turgavietėje kyla įtampa. Tokiu laiku tarp prekystalių pasirodo pirmieji romai.
„Aš juos jau perpratau – jei tik pamato atsegtoje piniginėje popierinių pinigų, auką gali ir per visą turgų sekti“, – pastebėjo daržovėmis tik šią vasarą pradėjusi prekiauti moteris. Pasak jos, būtent maisto produktams skirtoji dalis – romų teritorija. Rankinių pjaustymas – jau pasenęs vagiliavimo turgavietėje būdas. Apsipirkti atėjusieji gal tik sugrįžę namo pastebi esą apšvarinti. Pardavėjos teigimu, pinigus romai įsigudrina ištraukti netgi iš rankoje laikomos atsegtos piniginės: kol pirkėjas bendrauja su pardavėju, jam iš po nosies mikliai ištraukiami popieriniai litai. Tamsiaodžiai žmonės, neva taip pat besidomintys prekėmis, prie nusižiūrėtosios aukos prisispaudžia ir jos piniginę uždengia maišeliu. Kol pirkėjas susivokia pasitraukti, pinigai iš jo piniginės jau būna ištraukti, o romų – nė kvapo.
Moteris neslepia: jei aplinkui būriuojasi romai, savo klientų perspėti, kad būtų atidesni, bijanti.
„Ką jūs! Išgirs, kad pasakiau, pradės keršyti. Tikras košmaras romams neįtikti. Kai gėlių pardavėjas perspėjo pirkėją, sulėkė visas būrys romų ir visas gėles ant žemės ištaškė. Mes tiesiog bijom ir prasižioti prie jų. Girdėjau, kad pernai keršydami daržoves žibalu buvo aplieję. Jie – nevaldomi“, – pasakojo pakraupusi pardavėja. Baimindamasi pati tapti keršto auka moteris neišdrįso paviešinti netgi savo vardo.
Jos nuomone, jei uniformuoti tvarkos sergėtojai bent užsuktų į turgų, akiplėšų sumažėtų, tačiau nuo birželio turguje prekiaujanti panevėžietė policijos patrulių čia nėra mačiusi.
Apšvarino ir seimūnę
Miesto turgavietėje šią vasarą vagišių taikiniu tapo ir Seimo narė Rasa Juknevičienė su mama. Romės įžūlumas pribloškė seimūnę – pinigus iš parlamentarės mamos piniginės ji traukė tiesiog persisvėrusi per R.Juknevičienę.
„Kai pradėjau šaukti, spruko šalin, ant prekystalio jai iš rankų iškrito dvidešimt litų“, – pasakojo parlamentarė.
Po savaitės apsilankiusi turgavietėje politikė teigė vėl pastebėjusi vagišę.
R.Juknevičienės nuomone, įžūlėjančiomis vagystėmis turėtų susirūpinti turgaus administracija.
„Pardavėjai tyli, matyt, todėl, kad įbauginti. Bet stebiuosi, kodėl tuo neužsiima administracija. Juk tai turėtų būti jos garbės reikalas. Tegul kreipiasi į miesto Tarybą, sudaro kokią sutartį su policija, saugos tarnybomis – nejaugi jau nebėra jokios išeities?“ – piktinosi R.Juknevičienė.
Anot jos, romų vagystės – didžiulė ir Vilniaus turgaviečių problema.
„Vagiama ypač atvirose vietose, tarp prekystalių, iš kur lengva pabėgti“, – pastebėjo politikė.
Romams vis labiau imant viršų pradedama įtarti, kad prie nešvaraus jų „verslo“ prisideda ir patys pardavėjai. Apie tai prasitarė anksčiau turguje duona prekiavusi moteris. Pasak jos, prekeiviai už tam tikrą mokestį leidžia romams suktis prie savų prekystalių.
Ką reiškia pasipriešinti romams, buvusi pardavėja tikina pati skaudžiai pajutusi. Už tai, kad įspėjo kelių romių jau apsuptą moterį, ji buvo persekiojama, sulaukė rimtų grasinimų.
„Sekdavo mano mašiną, perspėjo, kad nebematysiu – esą akis iškabins, sieros rūgštimi apipils. Tikrai baisu“, – prisiminė išgyventą stresą buvusi prekeivė.
Turgavietės nešluotų
Vakar dar prieš 10 valandą lankantis turgavietėje prekybininkai suskubo rodyti „etatinę“ turgaus lankytoją, iš pirmo žvilgsnio nė nepanašią į romę: jauna moteris mūvėjo šviesius džinsus, vilkėjo aptemptus žalsvus marškinėlius, veidą ir plaukus dengė kepuraitė su snapeliu. Netoli jos sukinėjosi šviesiai pilkais treningais mūvintis tamsiaodis vyriškis.
Užkalbinta romė prisistatė esanti Kristina ir tikino į turgavietę kasdien užsukanti tik lydėdama sunkiai vaikštantį senelį, ateinantį čia pirkti maisto savo septyniems anūkams.
„Tegul čigonams darbo duoda, jei nori, kad nevogtų. O iš ko daugiau vaikus galėtume pavalgydinti?“ – tautiečių puolė ginti Kristina. Pasiteiravus, kur ji pati ieškojusi darbo, moteris pradėjo kaltinti neva savo funkcijų nevykdančios Darbo biržos.
„Ji turi mums darbą surasti. Bet kur nusiunčia, darbdaviai, pamatę čigoną, puola aiškinti, kad vieta jau užimta“, – diskriminaciją įžvelgė Kristina.
Plačiau skaitykite rugpjūčio 23 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Netgi trumpam stabtelėję prie prekystalio turguje pirkėjai rizikuoja namo sugrįžti apšvarinti romų.
