Besibaigianti vasara smogia būtiniausių maisto produktų kainų šuoliu. Plačiau pinigines atverti teks jau kitą savaitę – pirmieji skausmingą vartotojams žingsnį žengė pieno perdirbėjai. Jie savo produkciją pasiryžo branginti net dešimtadaliu. Jais ketina pasekti ir mėsos perdirbėjai. Sprogimas rinkoje teisinamas kylančiomis supirkimo kainomis, tačiau pagerėjimo nejaučiantys ūkininkai įžvelgia tik verslo banginių pastangas likti švariems prieš visuomenę.
Pralenkė naftą
Mažas pajamas gaunančioms šeimoms rugpjūčio vidurys gali tapti itin skausmingas. Staigiu kainų šuoliu vartotojus pribloškę pieno perdirbėjai tikina, kad toks sprendimas neišvengiamas brangstant žaliavai ir Europos Sąjungai panaikinus subsidijas eksportui.
„Mes suprantame, kad vartotojams tai gali būti skausminga, nes pieno produktai yra kasdienė prekė, tačiau toks procesas būtinas“, – „Verslo vartams“ teigė bendrovės „Rokiškio sūris“ rinkodaros direktorius Liutauras Našliūnas.
Pasak jo, brangimą padiktavo žaliava – pieno perdirbėjai priversti kelti supirkimo kainas, kad neprarastų gamintojų, be to, produkcijos paklausai viršijant pasiūlą Europos Sąjunga panaikino subsidijas eksportui. L.Našliūno tikinimu, įtakos tokiam kainų sprogimui negali neturėti ir pieno perdirbimo įmonių konkurencija.
„Pieno žvaigždžių“ valdybos pirmininko Juliaus Kvaraciejaus nuomone, kad per rugpjūtį ir rugsėjį iki 10 proc. šoktelės pieno produktų kainos, įtakos turi ir pastaruoju metu pasaulinėje rinkoje išaugęs pieno produktų suvartojimas.
„Įdomi situacija – naftos produktų poreikis išaugo 13 proc., pieno – 14 proc. Tą lėmė padidėjęs pieno produktų suvartojimas Indijoje, Kinijoje, Pakistane, kitose Azijos šalyse“, – motyvavo J.Kvaraciejus.
Kainas diktuoja rinka
Išaugus paklausai ir nuo liepos ES panaikinus subsidijas eksportui, Europoje ėmė trūkti pieno. Tam įtakos turėjo ir prieš porą metų daugelyje Europos Sąjungos šalių sumažinti pienininkystės mastai – nemaža dalis pieno tiekėjų persiorientavo į biokuro gamybai naudojamų subsidijuojamų rapsų auginimą.
Esant tokiai situacijai, pasak J.Kvaraciejaus, pieno perdirbėjai priversti kelti supirkimo kainas.
„Italija jau perka pieną iš Vokietijos, pastaroji – iš Lenkijos. Vasarą pieno dar yra pakankamai, tačiau rudeniop lenkai jau gali bandyti išvežti pieną iš Lietuvos. Jei mes už žaliavą nemokėsime daugiau, mūsų ūkininkai savo produkciją parduos jiems“, – prognozavo J.Kvaraciejus.
Jo teigimu, „Pieno žvaigždės“ liepą pieną supirko jau 2-3 proc. brangiau nei vasaros pradžioje. Valdybos pirmininkas tikino, kad žaliava ir toliau brangs.
Vartotojams teks padengti ir pieno perdirbėjų patiriamus nuostolius netekus Europos Sąjungos paramos. Dar prieš metus už 100 kilogramų eksportuojamo sviesto perdirbėjai gaudavo 100 eurų subsidijų, šių metų gegužę išmoka buvo sumažinta perpus, o birželį – visiškai panaikinta. Taip buvo sumažinta, o vėliau ir panaikinta Europos Sąjungos parama už eksportuojamą sūrio produkciją.
Trūksta skerdienos
Pieno perdirbėjams žengus pirmą žingsnį kainų kilimas prognozuojamas ir mėsos pramonėje. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos specialistė dr. Jadvyga Laukytė mano, kad mėsos produkcija turėtų brangti dėl kylančios žaliavos kainos – ji sudaro apie 80 proc. gaminio kainos, didėjančių energetikos išlaidų ir augančio darbo užmokesčio.
„Reikia suvokti, kad mėsos ir jos gaminių kainą sudaro daugelio procesų kaštai, svarbiausi – žaliavos. Tačiau šiuo metu skerdykloms parduodamų galvijų kokybė žema, o ir tų pačių labai trūksta. Iš Lietuvos išvežamus veršelius augina užsieniečiai, o mūsų perdirbėjai kenčia neturėdami kokybiškos žaliavos“, – pabrėžė J.Laukytė.
Mėsos perdirbėjai teigia nesantys pajėgūs gyvulių augintojams mokėti tiek, kiek jiems siūlo perpardavinėtojai, nes priversti taikytis prie vartotojų perkamosios galios. „Lietuvos mėsos perdirbėjų įmonės dirba vartotojams, kitaip jų darbas netektų prasmės. Todėl kainų politika nėra vien skerdyklų ir perdirbimo įmonių kompetencija“, – kalbėjo asociacijos atstovė.
Daugiau neužsidirbo
Pieno ir mėsos tiekėjai perdirbėjų pasiteisinimus dėl kylančių žaliavos kainų vadina tik bandymu nusiplauti rankas ir visuomenės akyse išlikti švariems. Ūkininkai tikina nematantys perdirbėjų deklaruojamų didesnių pinigų už parduodamą produkciją.
„Man už litrą bazinio pieno moka 71 centą. Per pastaruosius metus kaina nepakilo nė cento“, – „Verslo vartams“ teigė Panevėžio rajone ūkininkaujantis Laisvūnas Valikonis.
Anot pieno tiekėjo, perdirbėjų deklaruojamas pieno supirkimo kainų augimas tėra visuomenės klaidinimas: per pastaruosius metus ūkininkams už pieną sumokėta daugiau ne todėl, kad perdirbėjai būtų pakėlę kainą, o dėl kokybiškesnės produkcijos.
„Pieno supirkimo kaina priklauso nuo jo riebumo. Jei jis buvo riebesnis, ūkininkas už parduotą perdirbėjams pieną ir gavo daugiau, todėl ir sumokėta suma yra didesnė. Tačiau perdirbėjai nekėlė kainos už pieno riebumą“, – kainų politiką aiškino L.Valikonis.
Pažadais abejoja
Kad perdirbėjai naštą dėl kylančių kainų nepagrįstai perkelia ant ūkininkų pečių, įsitikinęs ir Žemės ūkio rūmų organizatorius savivaldai Panevėžio rajone, Ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Albinas Jacevičius. Pasak jo, nors perpardavinėtojai kalba apie kylančias žaliavos supirkimo kainas, brangstant pašarams, kurui, augant darbo užmokesčiui ūkininkai priversti atsisakyti dalies pelno.
„Prieš metus superkamos kiaulienos kaina už kilogramą siekė 3,60 Lt, dabar – 4,20 Lt. Ką reiškia toks pabrangimas, kai vien tona pašarų per metus pabrango 100 litų, o kur dar kylančios elektros, kuro kainos?“ – siūlė apskaičiuoti A.Jacevičius.
Žemės ūkio rūmų atstovo neįtikino mėsos perdirbėjų dejonės dėl neva kokybiškos žaliavos trūkumo šalyje.
„Anksčiau perdirbėjai tvirtino, kad iš pieninės karvės nėra daug mėsos, todėl ir supirkimo kaina nedidelė. Dabar ūkininkai pradėjo auginti mėsinius galvijus, bet už juos nemokama daugiau. Prieš keletą metų mėsinius galvijus pasiryžę auginti rajono ūkininkai pradeda svarstyti, ar nesuklydo to imdamiesi“, – pažymėjo A.Jacevičius.
Jis neslėpė sunkiai galįs patikėti ir perdirbėjų pažadais didinti supirkimo kainas. Tokias abejones A.Jacevičiui kelia perdirbėjų su ūkininkais pasirašytos ilgalaikės sutartys.
„Augintojai visada lieka žemiausioje grandyje. Prieš penketą metų Lietuvos pieno perdirbėjų pelnas buvo vienas iš didžiausių Europos Sąjungoje, o ūkininkai už parduotą produkciją gaudavo mažiausiai“, – priminė A.Jacevičius.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Vartotojams netrukus daugiau teks mokėti ne
tik už pieno produktus – piniginę ketina paploninti ir mėsos
gamintojai.
