Kabinete – antkapių akmenys
Panevėžio žydų bendruomenė vieną iš miesto parkų ketina paversti savo tautos memorialu. Skverui prieš „Vyturio“ vidurinę mokyklą sutvarkyti, įrengti jame Raudų sieną žydai tikisi sulaukti lėšų ir iš miesto Tarybos.
Jei Panevėžio politikai atsisakytų paremti kelis šimtus tūkstančių litų kainuojantį projektą, semitų tauta pasiryžusi apie tai pranešti tautiečiams visame pasaulyje.
Panevėžio žydų bendruomenės patalpose Ramygalos gatvėje jau kone savaitę stūkso į sieną atremti antkapių akmenys.
Pasak bendruomenės pirmininko Genadijaus Kofmano, šioms kadaise žydų kapinėse stovėjusių paminklų liekanoms jau apie 200 metų.
Akmenys su laiko nugludintais jidiš
rašmenimis netrukus bus pervežti į „Panevėžio gatvių“ sandėlius, kur jau kelinti
metai saugoma 20 kubinių metrų paminklinių akmenų, kadaise žymėjusių žydų
kapvietes priešais „Vyturio“ vidurinę mokyklą esančiame parke. Žydų paminkliniai
akmenys ilgą laiką glūdėjo įmūryti J.Miltinio dramos teatro tvoroje ir tik nuo
2004-ųjų pradėjus ją restauruoti išlupti ir saugomi.
Lauko akmenukas netinka
Būtent parką priešais „Vyturio“ vidurinę mokyklą, virtusį panevėžiečių poilsio vieta, žydai ketina susigrąžinti ir jame įprasminti kadaise čia palaidotų tautiečių atminimą. Pagal parengtą projektą, kurio sąmata siekia 200 tūkst. litų, parke ketinama iš surinktų paminklinių akmenų sumūryti Raudų sieną, pastatyti dviejų metrų pločio ir tokio pat aukščio paminklą su Dovydo žvaigžde, teritoriją iškloti trinkelėmis, įrengti apšvietimą.
Šiuo metu buvusias žydų kapines parke menantis paminklinis akmuo, anot G.Kofmano, tėra lauko akmenukas.
„Pagal žydų tautos tradicijas kapinės privalo būti saugomos ne mažiau nei šimtą metų. Žydų kapinėse negali būti daug žmonių, jos nepuošiamos gėlėmis, tik kukliais akmenukais. Į Panevėžį atvažiuojantys mūsų svečiai ragina greičiau spręsti parku paverstų kapinių klausimą, taisyti tokį sprendimą kadaise priėmusios miesto valdžios klaidą“, – pabrėžė G.Kofmanas.
Reikia miestui
Pasak G.Kofmano, parke priešais mokyklą žydų tautos kapinės buvo uždarytos dar 1955-aisiais apsaugant jas nuo naikinimo. Tačiau dar po vienuolikos metų nuspręsta jas likviduoti ir šioje vietoje įrengti parką. Bendruomenės pirmininkas dėl tokio žydų atminimo išniekinimo linkęs kaltinti ne sovietinę santvarką, o tuomečius miesto valdininkus.
„Ir Ukrainoje, ir Baltarusijoje žydų kapinės su kone 300 metų senumo akmenimis tikrai geros būklės. Vadinasi, ne sovietų valdžia naikino kapines. Panevėžyje padaryta vietinių klaida“, – „Sekundei“ teigė G.Kofmanas.
Jo nuomone, sugrąžinti parkui tikrąjį jo statusą ir įamžinti kadaise ten amžinojo poilsio atgulusius žydus turėtų būti suinteresuota miesto valdžia. Bendruomenė su prašymu padėti įgyvendinti projektą jau kreipėsi į Panevėžio valdininkus.
Plačiau skaitykite rugpjūčio 7 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Pasak G.Kofmano, šiuo metu parke žydų atminimą menantis memorialas tėra lauko akmenukas.
