Smurtinių nusikaltimų aukomis tapusių ir į
Teisingumo ministeriją besikreipiančių dėl žalos atlyginimo panevėžiečių
daugėja. Palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, šįmet per tą patį
laikotarpį ir prašymų dėl turtinės bei neturtinės žalos kompensacijų, ir jų
patenkinimų buvo daugiau.
Teisingumo ministerijos duomenimis, kaip visoje šalyje, taip ir Panevėžio krašte dėl kompensacijų kreipiasi daugiau asmenų. Teisingumo ministerijos Viešųjų ryšių departamento vyriausioji specialistė Jurgita Kiškienė „Sekundę“ informavo, kad šiemet dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo kreipėsi devyni Panevėžio miesto ir rajono gyventojai. Iš jų penkių asmenų prašymai buvo patenkinti.
Pernai per tą patį laikotarpį Teisingumo ministerija gavo penkių panevėžiečių prašymus ir tik du buvo patenkinti. Nukentėję panevėžiečiai šiais metais prašė kompensuoti 141 tūkstantį 957 Lt. Pasak J.Kiškienės, pateiktus dokumentus išnagrinėjus buvo kompensuota 11 tūkstančių 90 Lt. Pernai iš prašomų 92 tūkstančių 422 Lt buvo išmokėta 7 tūkstančiai 367 Lt.
Viešųjų ryšių departamento vyriausiosios specialistės teigimu, dažniausiai panevėžiečiai kreipiasi dėl tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo, nužudymų bei plėšimų metu padarytos žalos kompensavimo.
Teisingumo ministerija iš viso šįmet išnagrinėjo šešiasdešimt du smurtinių nusikaltimų aukų prašymus, buvo patenkinti dvidešimt trys ir išmokėti 88 tūkstančiai 353 Lt. Pernai tiek pat prašymų buvo gauta per visus metus – iš jų buvo patenkinta aštuoniolika ir kompensuota 52 tūkstančiai 895 Lt turtinės ir neturtinės žalos.
Teisingumo ministerijos duomenimis, dėl kompensacijų už patirtus smurtinius nusikaltimus gali kreiptis nukentėję asmenys, kuriems padarytas smurtinis nusikaltimas, taip pat asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniai ir išlaikytiniai. Padaryta žala ar jos dalis kompensuojama tuo atveju, kai atsakingas asmuo neatlygina dėl savo nusikaltimo padaryto nuostolio, kai smurtinis nusikaltimas yra padarytas po 2005 m. liepos 1 d., kai jis padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais.
Prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą turi būti pateikiamas ne vėliau kaip per trejus metus po nusikaltimo padarymo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Prašymus nagrinėja Teisingumo ministerija. Nuo šių metų rugsėjo 1 d. nukentėjusieji galės kreiptis į vieną iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio), kurios visą reikalingą medžiagą pateiks Teisingumo ministerijai. Šiuo metu dėl žalos kompensavimo galimybių galima teirautis Teisingumo ministerijoje tel.: (8-5) 266 29 64, 266 29 65, 266 29 48.
J.Kiškienė informavo, kad pagal įstatymą kompensuojama žala negali viršyti teismo sprendimu priteistos žalos atlyginimo ir kiekvienu konkrečiu atveju – įstatyme nustatytų dydžių. Pavyzdžiui, gyvybės atėmimo atveju kompensuojama tiek, kiek priteista teismo sprendimu, bet ne daugiau kaip 9750 Lt turtinės žalos ir 3900 Lt neturtinės žalos. Žala gali būti kompensuojama avansu nepasibaigus baudžiamajam procesui, tačiau ji negali viršyti 3250 Lt.
Pasak Viešųjų ryšių departamento vyriausiosios specialistės, šiuo metu rengiamas Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo pakeitimo projektas, kuriame numatyta praplėsti kompensuojamųjų smurtinių nusikaltimų sąrašą ir asmenų, turinčių teisę į kompensacijas, ratą, taip pat gerokai padidinti kompensacijų dydžius.
Justė BRIEDYTĖ
