Trūksta pustrečio
milijono
Beveik keturiolika metų trunkančios Panevėžio Šv. Juozapo globos namų statybos ir vėl atsidūrė kryžkelėje. Visą turtą išpardavęs įstaigos steigėjas monsinjoras Juozapas Antanavičius priverstas laukti valdžios malonės. Tačiau duoti daugiau nei du milijonus litų valdininkai neskuba – jiems nepriimtinas dvasininko nesukalbamumas.
„Pinigų globos namams visada trūko. Ką galėjau – pardaviau, net ir savo sklypą kieme. Be to, šiek tiek įstengiau sutaupyti. Tačiau labiausiai šiems namams trūko dėmesio iš valdžios“, – apie senelių globos namų situaciją „Sekundei“ pasakojo jau beveik pusę milijono paaukojęs monsinjoras J.Antanavičius.
Tačiau už šias lėšas baiginėjamas tik
vienas pastato galas, visoms statyboms baigti dar trūksta tokios pat sumos.
Pasak J.Antanavičiaus, reikia dar beveik dviejų milijonų litų. Intensyviai
ieškojęs finansinės pagalbos iš verslininkų, dvasininkas taip pat nusivylė –
atsiliepė tik du asmenys. Todėl dėl lėšų stygiaus šio pastato statybos sustojo.
„Per penkiasdešimt metų sovietinis auklėjimas iš lietuvio galvos išėmė smegenų gabalėlį, kuriame buvo labdaros supratimas, ir į jo vietą prikišo pinigų“, – sunkiomis paieškomis skundėsi J.Antanavičius.
Pasiūlymas Savivaldybei
Statyboms reikalingų pinigų dar kartą pabandyta prašyti valdžios. Šią savaitę Panevėžio miesto savivaldybę pasiekė oficialus apskrities viršininkės Gemos Umbrasienės laiškas, kuriame siūloma šiai institucijai tapti antrąja Šv. Juozapo globos namų seneliams ir neįgaliesiems dalininke. Mat pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą viena iš savivaldybės funkcijų yra socialinių paslaugų įstaigų steigimas ir išlaikymas bei sąlygų neįgaliųjų gyventojų socialiniam integravimui į bendruomenę sudarymas.
Sutikusi priimti dalininkės statusą miesto Savivaldybė įsipareigotų bendradarbiauti su statomos įstaigos steigėjais – Panevėžio vyskupu Jonu Kaunecku bei monsinjoru J.Antanavičiumi ir taptų šio projekto rėmėja.
Kaip teigė G.Umbrasienė, globos namų klausimu dirbama jau nuo pavasario. Per tą laiką pasidomėjusi, kaip galima padėti jau tuoj griūti pradėsiančiam pastatui, viršininkė sakė perėjusi kryžiaus kelius ir radusi vienintelę išeitį – valstybės investavimas į šią socialinę įstaigą. Tačiau tokiu atveju globos namai turi priklausyti savivaldybei.
„Jei miesto Savivaldybė taps šių namų dalininke, tuomet 2008-2009 metais galėtume baigti šį projektą“, – pabrėžė pašnekovė.
Miesto Savivaldybei, jos tikinimu, nebus lengva apsispręsti dėl tokio pasiūlymo, nes tai atsilieps jos biudžetui.
Kaltas užsispyrimas
Miesto valdžia neskuba sutikti su G.Umbrasienės pasiūlymu. Apie tokį raštą iš „Sekundės“ išgirdęs vicemeras Petras Luomanas ir Socialinės paramos skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas teigė, kad šį klausimą kartu su miesto Taryba bei kitais specialistais reikia labai rimtai svarstyti. Daug kas, jų manymu, priklausys nuo paties globos namų steigėjo ir direktoriaus – monsinjoro J.Antanavičiaus.
„Istorija kartojasi. Panašus pasiūlymas jau buvo prieš keletą metų, kai Socialinių reikalų ir darbo komitetui pirmininkavo Julius Beinortas. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tuomet nieko negalėjo padėti, nes monsinjoras išreiškė norą į būsimus globos namus priimti tik už išlaikymą galinčius susimokėti gyventojus“, – teigė P.Luomanas.
Todėl dėl nutrūkusio rėmimo, jo įsitikinimu, kaltas tik dvasininkų užsispyrimas. Jei steigėjai būtų priėmę valdžios sąlygas, senelių namai, vicemero nuomone, jau seniai veiktų.
Žmonių skirstymo, anot jo, valdžia negali remti: „Tokioje vietoje, manau, neturi būti jokio rūšiavimo. Ką tuomet daryti tiems, kurie gyvena skurdžiai ir negalės susimokėti už priežiūrą senelių namuose. Žiūrint iš krikščioniškos pusės – tokių namų durys turi būti atviros visiems. Taip pat problema ir su tais, kurie nuspręs mokėti pinigus – koks ir kokiam laikui tada turėtų būti įnašas.“
Dabar, P.Luomano žiniomis, vieno tokio senelio išlaikymas kainuoja 1200-1400 litų.
Kaip vienišiems seneliams pavyksta už savus pinigus išsilaikyti globos įstaigose, pašnekovo nuomone, greitai pamatysime, kai pradės veikti prabangūs senjorų namai Birštone.
Tačiau ir vicemero, ir Socialinės paramos skyriaus vedėjo V.Michailovo spėjimu, ne tik turtingų, bet ir skurdžiai gyvenančių senukų Panevėžio globos namams nebus lengva prisikviesti. Mat ir dabar, V.Michailovo duomenimis, Slaugos ligoninės Socialinės globos skyriuje yra trys laisvos vietos. Didelio susidomėjimo iš sunkiai gyvenančių žmonių šioje įstaigoje nesulaukta ir anksčiau.
Laukia eilės
Statomų senelių namų direktorius J.Antanavičius teigia galįs nors ir šiandien parodyti šioje įstaigoje pageidaujančiųjų gyventi sąrašą. Seni, niekieno neprižiūrimi žmonės, pasak jo, pasiryžę ir savo butus atiduoti, kad nebereikėtų vargti vienatvėje.
„Kvailių kalba – pas mane jau eilės tokių žmonių eina prašyti prieglobsčio. O jei mes neturime pinigų jiems remti, reikės gyventojams patiems susimokėti – tokių pavyzdžių ne vienas užsienyje“, – į valdžios pastabą, kad nebus kam gyventi jo statomuose namuose, atrėžė dvasininkas.
Apie sąlygą, kad norint gauti valdžios paramą reikia priimti visus norinčiuosius, J.Antanavičius teigė net negirdėjęs.
„Apie jokias sąlygas nežinau. Bet mes turime teisę atsirinkti, ką priimti. Surinks mums visokius bomžus ar alkoholikus ir reikės su jais kariauti. Norime, kad mūsų senukai gyventų ramiai – tai bus kultūringi namai“, – kalbėjo monsinjoras.
Dvasininkas tvirtino nesiruošiąs iš savo ilgus metus statytų namų padaryti valdišką, kalėjimą primenantį pensioną. Jo senelių namuose žmonės gyvens atskiruose kambariuose, jų žadama įrengti penkiasdešimt.
Tačiau ir piktindamasis tokiomis valdžios iškeltomis sąlygomis J.Antanavičius teigė bandysiąs kiek galima taikytis. Tačiau vilties kada nors baigti statybas, pasak jo, maža.
„Antrojo steigėjo mums reikėjo dėl finansavimo – juk būtina ne tik pabaigti statybas, turėsime darbuotojams algas mokėti, kitas išlaidas padengti, – nuogąstavo monsinjoras. – Tikėtis valdžios paramos galima, bet vis tiek, manau, kad tai tuščias reikalas.“
Jei Savivaldybei vis dėlto pavyks parūpinti globos namams reikalingų lėšų, pirmuosius gyventojus dvasininkas žada priglausti jau rudenį.
Ingrida NAGROCKIENĖ
