Šiltnamyje užaugę pirmieji agurkai – šeimai tikra šventė. Jie skubiai nuraškomi ne tik todėl, kad kvepia, bet ir dėl to, kad augalas megztų kuo daugiau naujų vaisių.
Agurkas jau toks: kuo greičiau skini, tuo daugiau užauga kitų. Bet kad ir stengiesi, žiūrėk, kur nors po lapais, pažemėje vis vien pamatai vieną kitą peraugėlį. Didelis, išpurtęs agurkas nelabai skanus net ir konservuotas. Tačiau neskubėkite jį išmesti į kompostą, nes, pasak įžymaus dietologo P.Brego, iš peraugėlių galima išsispausti sulčių. Jos – tarsi pačios gamtos pagamintas distiliuotas skystis.
Agurkų sultys labai vertingos, nes iš organizmo išplauna ir ištirpdo daugybę nuodų, taip pat ir šlapimo rūgšties perteklių. Šių daržovių sultys gydo esant reumatiniams skausmams, sumaišytos su morkų ir burokėlių sultimis efektyviai gydo tulžies pūslę, prostatą, kepenis.
Agurkų sultyse yra apie 40 proc. kalio, 10 proc. natrio, 7,5 proc. kalcio, 20 proc. fosforo, daug silicio, chloro, sieros.
Dažnai valgant agurkus, angliavandeniai lėčiau virsta riebalais, todėl ši daržovė tinka nutukusiesiems, sergantiesiems podagra, širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimais, sunegalavus kepenims ar inkstams.
Tačiau marinuotų ir raugintų agurkų turėtų vengti sergantys širdies, skrandžio, žarnyno ligomis, hipertonija, ateroskleroze žmonės, kai sutrinka skydliaukės veikla, vandens ir druskų apykaita, kepenų funkcija.
Šviežių agurkų sultys, kaip skausmo malšinimo priemonė, geriamos nuo skrandžio dieglių.
Parengė
R.Daugėlienė
