Vidutinės butų kainos Panevėžyje šiais metais išaugo net 3-4 kartus daugiau, nei metų pradžioje buvo prognozuojama. Rinkos nuosmukio Aukštaitijos sostinėje trejus pastaruosius metus laukiantiems skeptikams nieko daugiau nelieka, kaip tik pripažinti, kad jie dar kartą suklydo. Pačios drąsiausios prognozės skelbia, kad NT rinkos stabilizavimosi galima laukti ne anksčiau kaip 2010 metais.
Priblokšti ir analitikai
Ramybė Panevėžio būsto rinkoje – tik nespėjančiųjų paskui kainas šioje rinkoje vizijose. Taip galima būtų įvardinti šių metų nekilnojamojo turto (NT) rinkos pokyčius. Pastarieji pralenkė net pačias drąsiausias prognozes.
Buvo manoma, kad 2007 metais Panevėžio nekilnojamojo turto rinka iš tiesų vystysis aktyviau. Tačiau ekspertai teigė, kad kainos daugiausiai gali išaugti ketvirtadaliu, o patį augimą labiau siejo su augančiomis statybos darbų ir sklypų kainomis, o ne paklausos augimu.
Per pirmą šių metų pusmetį butai Aukštaitijos sostinėje vidutiniškai pabrango 75 procentais. Kai kuriose NT rinkos nišose būstas brango dvigubai. Senos statybos butų Panevėžyje kvadratinio metro kaina pasiekė 3500 litų. Registrų centre dažniausiai registruojamos „kvadrato“ kainos svyruoja nuo 3000 litų iki 3320 litų.
„Jeigu metų pradžioje kas būtų pasakęs, kad bus toks šuolis, niekas iš rinkos analitikų nebūtų patikėjęs, – „Verslo vartams“ sakė nekilnojamojo turto agentūros „Jūra“ vadybininkas Robertas Pocius. – Tačiau tai, kas atrodė nerealu, – jau statistika“.
Kainų augimas atrodo nerealus ir dėl to, kad 2005-2006 metais miesto nekilnojamojo turto rinkoje jau buvo aiškiai matyti nuovargio požymių. Tuomet buvo teigiančių, kad beprotiškos kainų lenktynės jau baigėsi.
Iš tiesų, nuo 2002 iki 2005 metų būsto vidutinė kaina Panevėžyje išaugo 4-5 kartus, arba maždaug po 100 procentų kasmet. Tačiau 2005-2006 metais jos beveik užstrigo – augimas buvo vos 10-20 procentų. „Visuotinis kainų augimas jau praeitis – pirkėjų apetitas apmalšintas, o vidutinės būsto ir ypač butų kainos jau pasivijo vidutines panevėžiečių finansines galimybes“, – tada kalbėjo kai kurie ekspertai.
Kad kainos šiais metais nestovės „kaip įkaltos“, tapo aišku praėjus vos dviem šių metų mėnesiams. Per patį tradiciškai nepalankiausią prekybai metą ūgtelėjusi paklausa butų kainas pamėtėjo 15-20 procentų aukštyn. Tačiau nustebinti kainų augimo rinkos analitikai ir tada teigė, kad rinka neturi tiek potencialo augti tokiais tempais visus metus. Ir, kaip dabar matyti, apsiriko.
„Kainos ir po vasario augo stabiliai – kas mėnesį vidutiniškai po 20 procentų. Kaip jau minėjau, kai kurie butai brango dar sparčiau, – sako R.Pocius. – Priežastys nelabai aiškios. Bent jau pasiūla neatsilieka nuo paklausos“.
Ūkininkai – aktyvūs
Pastebėta, kad vis daugiau butų Panevėžyje perka Panevėžio apskrities gyventojų. Rinkos specialistai spėja, kad tokiu būdu Panevėžio būsto rinkoje nusėda Europos Sąjungos išmokos šalies ūkininkams ir pinigai, gauti už parduotas sodybas rekreacinėse vietovėse.
Butų rinkoje aktyvūs ir iš Arijos bei Didžiosios Britanijos grįžtantys emigrantai. Tiesa, jie dažniau investuoja į sklypus ir namus.
Kita galima priežastis, dėl ko augo butų kainos, yra ta, kad Panevėžyje labai mažai statoma naujų daugiabučių. Iš viso yra pastatyti ar baigiami statyti tik keturi daugiabučiai. Spėjama, kad būsto kainos nuo dabar iki metų pabaigos nebeaugs taip sparčiai, nes kainų žirklės tarp naujos statybos ir senos statybos butų mažėja.
Metų pradžioje aukščiausia senų butų kaina siekė 2300 litų už kvadratinį metrą ir buvo 1200 litų mažesnė už naujos statybos buto įkainius. Dabar kainų skirtumas sumažėjo iki 750 litų.
Senos statybos kvadratinis metras brangiausiai kainuoja 3500 litų, naujos – 4250 litų. Naujos statybos su daline apdaila buto kvadratinis metras kainuoja 3550 litų. Prognozuojama, kad kainos iki 2008-ųjų pakils dar 10 procentų.
Statys dar vieną – trečią
Klaipėdos ir Projektuotojų gatvės kampe pastatytuose dviejuose daugiabučiuose butai iš esmės jau parduoti. Dar šiek tiek jų liko vėliau pradėtame statyti 88 butų name.
„Nebe kas ir beliko. Dėl to jau rugpjūtį šalia tų dviejų pradėsime statyti trečią 78 butų namą, – „Verslo vartams“ sakė vienos didžiausių mieste prekyba nekilnojamuoju turtu besiverčiančios korporacijos „Matininkai“ direktorius Valdas Beinoris. – Senų butų kainos beveik tokios pat kaip naujų, todėl su statybomis nedelsime“.
Tiesa, naujame daugiabutyje butai jau bus brangesni. Dėl nuolat augančių statybos kaštų įrengti butai čia kainuos nuo 4500 litų. Taigi 50 kvadratinių metrų butas kainuotų 225 tūkstančius litų.
Šiuo metu dviejų kambarių butai (išskyrus VIP butus) Panevėžyje kainuoja nuo 150 tūkstančių iki 200 tūkstančių litų. Trijų-keturių kambarių – nuo 200 tūkstančių iki 300 tūkstančių litų.
Vieno kambario – nuo 100 tūkstančių iki 140 tūkstančių litų 2001 metais 2 kambarių butą galima buvo nusipirkti vos už 20-25 tūkstančius litų. Tuomet kvadratinis metras kainavo apie 500 litų.
Už seną namą – pusė milijono
Gyvenamųjų vienbučių namų rinkoje taip pat permainos. Pastatyto, bet neįrengto namo (dėžutės) vidutinė kaina išaugo iki 3000 litų už kvadratinį metrą.
Įrengtų namų kainos sunkiau paskaičiuojamos, nes jas lemia daug sudedamųjų dalių – sklypo vieta, plotas ir dydis, vidaus įranga ir apdailai panaudotos medžiagos ir kt. Centrinėje miesto dalyje ramiose gatvėse seni mediniai namai parduodami už pusę milijono litų.
Aras namų valdos su komunikacijomis mieste vidutiniškai kainuoja nuo 15 tūkstančių iki 30 tūkstančių litų. Atskirose miesto rajonuose sklypai dar brangesni. Sklypai be komunikacijų kainuoja iki 10 tūkstančių litų už arą.
Komercinės paskirties sklypai dar brangesni. „Verslo vartai“ jau rašė, kad prieš dvi savaites Panevėžyje buvo pasirašytas rekordinis sandoris – pirkėjas už arą komercinės paskirties sklypo sumokėjo 150 tūkstančių litų. Iš viso už vienuolikos arų sklypą buvo paklota 1,65 milijono litų.
Šiuo sandoriu Panevėžys beveik pasivijo Klaipėdą. Ten brangiausias sklypas buvo nupirktas sumokant 168,9 tūkstančio litų už arą.
Brango mažiau
Pirmąjį 2007 m. pusmetį vidutinės gyvenamojo būsto kainos Kaune ir Klaipėdoje kilo 25 procentais. Vilniuje būstų kaina padidėjo 12 procentų.
Vilniuje populiariausių 1 – 2 kambarių naujų butų kainos už kvadratinį metrą svyruoja nuo 4,3 tūkstančio litų miegamuosiuose rajonuose iki 15,5 tūkstančio litų centre ir senamiestyje.
Kaune 1 – 2 kambarių butų kainos svyruoja nuo 3,8 tūkstančio iki 10 tūkstančių litų už kvadratinį metrą. Klaipėdoje naujos statybos buto kainos svyruoja nuo 5,5 tūkstančio iki 12 tūkstančių litų už kvadratinį metrą.
Finansų analitikai neslepia esą nustebinti nesulaukę prognozuoto nekilnojamojo turto kainų burbulo sprogimo. SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda įžvelgia dvi priežastis, darančias įtaką specifinei situacijai Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje.
„Koja kojon žengia ekonominiai ir psichologiniai veiksniai. Apklausos rodo, kad didesnė šalies gyventojų dalis įsitikinusi, jog būstų kainos dar kils. Tai yra stipri motyvacija investuoti į nekilnojamąjį turtą. Tai lemia ir didėjančius skolinimosi mastus“, – mano G.Nausėda. Tačiau kaimyninėse valstybėse – Latvijoje bei Estijoje – pastebima kainų kritimo tendencija. Per pastaruosius mėnesius Latvijoje nekilnojamasis turtas atpigo nuo vieno iki 3,5 proc.
Finansų analitikai pastebi, kad nekilnojamojo turto bumo pabaiga jau prasidėjo ir Estijoje – iš šalies rinkos besitraukiantys verslininkai jau pradėjo išpardavinėti neužbaigtus projektus.
„Lietuva visada porą žingsnių atsilieka nuo savo kaimynių, tačiau kada mūsų šalies rinkoje situacija pradės keistis, nepaprastai sunku numatyti“, – teigė G.Nausėda.
Darius SKIRKEVIČIUS
A.Repšio nuotr. Tai, kas atrodė nerealu, – jau statistika.
Nuo metų pradžios butai Panevėžyje vidutiniškai pabrango 75 procentais.
