Svajojo apie mergaitę
Tris savo sūnus užauginę ir nuo vaikų auginimo jau galėję atsikvėpti Panevėžio rajono Ničiūnų kaimo gyventojai Angelė ir Saulius Kopūstai nedvejodami vėl pasinėrė į tuos pačius rūpesčius. Prieš trejus metus jų šeimą papildė trys tikriems tėvams nereikalingi vaikai. Visų šešių šiandien mama vadinama ponia Angelė sako, kad niekada net mintis nekyla vaikų skirstyti į savus ir svetimus.
„Visi jie mano vaikai, jei skauda jiems, kenčiu ir aš“, – pasakoja auginant vaikus džiaugsmą suradusi moteris.
Ūkiškai gyvenančioje Kopūstų šeimoje užaugo trys sūnūs. Dvidešimtmetis Kęstutis dabar gyvena ir dirba Anglijoje, metais jaunesnis Mindaugas mokosi profesinėje mokykloje, o šešiolikmetis Mindaugas lanko Geležių pagrindinę mokyklą.
Angelė Kopūstienė pasakoja, kad apsisprendimą globoti svetimus vaikus padiktavo pats gyvenimas.
„Matote, kokie mano vaikinai dideli, o man labai reikėjo mergaitės, – šypsosi moteris. – Kreipiausi į Vaikų teisių apsaugos skyrių ir paprašiau mažos mergaitės, kurią galėčiau globot“.
Taip Kopūstų šeimoje atsirado trejų metukų Simona. Trys Angelės ir Sauliaus sūnūs sesę priėmė labai natūraliai, priekaištų, kad pakanka ir savų vaikų, tėvai sako iš jų niekada negirdėję. „Kai parsivežėm Simoną, labai greitai pasijutom, kad ji mūsų lepūnėlė – viena mergaitė tarp jau paaugusių vaikinų“, – globos pradžią mena A.Kopūstienė.
Priglaudė dar du vaikus
Viena dukryte moteris džiaugėsi neilgai. Supratusios, kad Kopūstų noras globoti vaikus nuoširdus, o gyvenimo sąlygos šioje šeimoje geros, rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistės paprašė priglausti dar du saviems tėvams nereikalingus vaikus. Į Ničiūnus atvažiavo brolis ir sesuo: trejų metų Samanta ir dvejų Lukas.
Šeimynai staiga pagausėjus dvigubai pradžia nebuvo lengva. Pripratę būti vežiojami iš vienos vietos į kitą vaikai ilgai negalėjo suprasti, kad čia jų nuolatiniai namai.
„Lukas buvo dar mažas, menkai ką suprato, o Samanta buvo užsisklendusi savyje, neskubėjo atsiverti, atrodė tarsi bijanti prisirišti, nes vėl teks skirtis“, – pasakoja globėja. Ponia Angelė prisimena dar ilgai šiurpdavusi nuo vaikų pasakojimų, kaip mamos neduodavusios valgyti. Kartą susiruošusi pietums kepti kotletus moteris nieko blogo negalvodama apie tai pasakė vaikams. Prašymas nekepti kotletų gerokai nustebino. „Pamažu išsiaiškinau, kad tikroji mama taip pat kepė kotletus, tačiau jais vaišino tik tėtę, o vaikai liko alkani, – baisisi ponia Angelė. – Išgirsdavau ir pasakojimų, kaip mama su vyrais valgiusi lašinius, o vaikams tekusios tik odelės“.
Į savus ir svetimus neskirsto
Angelė ir Saulius tikina nejaučiantys skirtumo tarp savų vaikų ir globotinių. Pasak ūkininkų, kaime vaikus auginti nesunku: nejučia užaugo savi sūnūs, didelių sunkumų nekelia ir trys globotiniai.
„Net mintis nekyla, kad kuris nors vaikas kitoks, visi jie mano vaikai, – savo pasirinkimu tikra A.Kopūstienė. – Žinoma, būna visko, ir susipykstame, ir kiekvienas savo charakterį nori pademonstruoti. Didžiausias mūsų padauža yra Lukas. Per savo judrumą neseniai nuo kopėčių buvo nukritęs, vežėme pas gydytoją, bet viskas baigėsi laimingai.“
Plačiau skaitykite liepos 28 d. „Sekundėje“.
Birutė KRONIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. „Vaikų neskirstau į savus ir
svetimus, visi jie mano“, – sako A.Kopūstienė. Iš dešinės – Lukas, Samanta ir
Simona.
