Į žmogaus organizmą su maistu gali patekti įvairiausių bakterijų – streptokokų, stafilokokų, salmonelių, taip pat augalinių nuodų. Tikimybė apsinuodyti ypač didelė vasarą, jei ruošiant maistą nesilaikoma higienos normų, kulinarinio apdorojimo, pakavimo, gabenimo ar produktų laikymo taisyklių. Nesaugu valgyti ir gatvės kioskuose siūlomą maistą – dešrainius, kebabus, mėsainius ar pyragėlius, nes galima susirgti infekcinėmis ligomis, o laiku nesuteikus pirmosios pagalbos gali kilti rimtų komplikacijų.
Rizika didesnė
Suvalgius netinkamų produktų apsinuodijama ne tiek dėl juose esančių mikrobų, kiek dėl toksinų, kuriuos jie išskiria. Toksinai sukelia skrandžio gleivinės, žarnyno uždegimą, jie patenka į kraują, todėl gali apnuodyti visą organizmą, paralyžiuoti jo veiklą. Sveikatai ypač pavojinga liga – botulizmas. Ja susergama nuo netinkamai paruoštų, apgedusių maisto produktų. Šią ligą sukelia judrios sporinės lazdelės, jos išskiria itin stiprių nuodų. Botulizmas gydomas ligoninėje. Pastebėjus pirmuosius ligos simptomus žmogui būtina kuo skubiau suteikti pirmąją pagalbą.
Pasak bendrosios praktikos gydytojos Alvydos Šimkuvienės, vasarą apsinuodijimų itin daug, tačiau vieniems simptomai būna silpni, o kitiems reikia ir medicinos darbuotojų pagalbos. „Valgyti norime visada, o vasarą, kai atostogaujama, dažnai susigundoma pakelės kavinėse ar kioskuose siūlomų produktų. Taip padidėja infekcinių ligų rizika. Karštą dieną maistas greitai genda, o kavinėse siūlomų salotų ar kitų patiekalų negalima patikrinti, nežinoma, ar paisoma higienos normų, produktų laikymo taisyklių. Juk patiekalą reikia suvalgyti per trumpą laiką, o kada jis pagamintas – nežinome. Kebabai, dešrainiai, mėsainiai gali būti infekcijos priežastis, nes mėsa nėra visiškai paruošiama, o tai puiki terpė mikrobams daugintis“, – perspėjo A.Šimkuvienė.
Pavojų sveikatai gali sukelti net ir salotos su majonezu. Pagal higie-nos normas jų galiojimo laikas tik viena valanda, o kiek laiko jos jau yra paruoštos, pirkėjui sunku spręsti. Maisto produktai – dažniausiai mėsa, žuvis, dešros, konservai, pienas – užkrečiami nesilaikant ruošimo taisyklių. Salmonelių gali būti kiaušiniuose, produktus stafilokokais gali užkrėsti virėjai ar pardavėjai, sergantys pūlinėmis ligomis, jie gali apkrėsti ir laringitu, bronchitu. Apkrėstų produktų suvalgiusį žmogų po 30 minučių ar kelių valandų pradeda pykinti, ligonis vemia, jam skauda pilvą, galvą.
Apsinuodijimo simptomai
Pasak gydytojos A.Šimkuvienės, apsinuodijus maistu dažniausiai skauda pilvą, atsiranda pilnumo, sunkumo, nevirškinimo jausmas. Keletą kartų per dieną žmogus vemia, viduriuoja, jam gali skaudėti ir svaigti galva, pakilti temperatūra, sumažėti kraujospūdis. „Sunkiai apsinuodijus, dažniausiai suvalgius netinkamai paruoštą mėsą ar žuvį, atsiranda traukulių, retėja pulsas, dažnėja alsavimas, net gali būti prarandama sąmonė“, – paaiškino specialistė.
Infekcinių žarnyno ligų simptomai yra ir silpnumas, šaltkrėtis, tachikardija. Kartais vargina mėšlungis. Inkubacinis apsinuodijimo maistu periodas gali būti dvi trys valandos, o kartais simptomai pasireiškia po 20 minučių, kai pavalgoma. Pasireiškus pirmiesiems apsinuodijimo požymiams ar įtarus, kad žmogus apsinuodijo maistu, reikėtų suteikti pirmąją pagalbą. Svarbu sukelti vėmimą. Galima duoti gerti šilto sūraus vandens (stiklinėje vandens ištirpinti šaukštą druskos) arba ligonis pats pirštu turi dirginti ryklę.
„Efektyvi pirmoji pagalba – išvalyti skrandį. Jeigu žmogus išvėmė suvalgytą maistą, tačiau jam skauda pilvą, galima duoti vidurius laisvinamųjų vaistų ar padaryti klizmą. Išsivalius žarnynui ligonis pasijus geriau, – tikino gydytoja A.Šimkuvienė. – Tokiu atveju organizmas netenka daug skysčių, tad labai svarbu atkurti elektrolitus, negaluojančiajam duoti ramunėlių, mėtų arbatos ar specialaus tirpalo, jo galima įsigyti vaistinėse.“
Apsinuodijus bet kokiu maistu ligoniui kas 10-15 minučių reikia duoti gerti skysčių. Jo reikėtų ne mažiau kaip 3 litrų per dieną, tačiau vaikai gali išgerti mažiau, o suaugusieji – daugiau, svarbu, kad arbatą ar vandenį jie gertų mažais gurkšniais ir ne itin dideliais kiekiais, kad neapsunkintų skrandžio veiklos.
Gydytoja perspėja, kad negalima vartoti saldžiųjų, gazuotų gėrimų, kompoto. Geriau pasidaryti tirpalą: litre vandens ištirpinti 20 g cukraus, 3,5 g druskos ir jį gerti keletą kartų per dieną, bet nepamiršti ir šiltų arbatų.
Vieną ar dvi paras reikėtų gerti tik šiltą ar karštą stiprią arbatą, valgyti džiūvėsėlių, sriubų, išvirtų iš ryžių ar linų sėmenų. Prie įprasto maisto grįžtama pamažu. „Jei ligonio savijauta negerėja, būtina kreiptis į medicinos įstaigą“, – patarė A.Šimkuvienė.
Svarbu laikytis taisyklių
Higienos normų nesilaikymas – itin dažna infekcinių žarnyno ligų priežastis. Labai svarbu plauti vaisius, uogas, daržoves tekančiu vandeniu, paskui juos perpilti virintu. Šakniavaisius rekomenduojama plauti net ir su šepetėliu, ne mažiau kaip 2-3 kartus pakeisti vandenį. „Ir turguje pirktus, ir namuose auginamus vaisius, daržoves, uogas būtina plauti. Tekančiu vandeniu, perpilant virintu vandeniu plaunami vaisiai, uogos bus higieniški.
Salotas, svogūnus reikėtų plauti po vieną lapelį, geriau jau mažiau vitamino C juose tegu lieka, tačiau jie bus švarūs ir sveiki, – tikino „Sekundės“ pašnekovė. – Ruošiant kitus produktus taip pat labai svarbu laikytis taisyklių.
Mėsą rekomenduojama atitirpdyti šaldytuve, nes bakterijų gali atsirasti mėsos paviršiuje, nors jos vidurys dar sušalęs. Jei pienas perkamas ne parduotuvėje, būtina jį gerti tik virintą. Ir niekada nepamiršti prieš valgant šiltu muiluotu vandeniu nusiplauti rankas.“
Vasarą dažniau reikia dezinfekuoti virtuvės priemones, pašluostes. Stalo įrankiai, indai turi būti švarūs, juos reikėtų plauti prieš dengiant stalą. Patiekalų reikėtų gaminti tiek, kiek suvartojama iš karto, nes šiltuoju metų laiku jų nerekomenduojama ilgai laikyti. Reikėtų vengti namuose gamintų konservų, nes apsinuodijus jais simptomai būna itin ryškūs ir gali prireikti medicinos darbuotojų pagalbos. „Netinkamai namuose pagamintuose konservuose išsiskiria toksinų, didesnė intoksikacijos galimybė.
Ne visada produktus pavyksta gerai užkonservuoti, tad jeigu juos vis dėlto rengiatės vartoti, reikia pažiūrėti, ar neišpūstas dangtelis, ar kvapas malonus“, – patarimų negailėjo A.Šimkuvienė.
Besirengiantiesiems į kelionę vertėtų pasirūpinti tinkamu maistu. Džiovinti vaisiai, riestainiai, sausainiai, džiūvėsiai tikrai nekenks skrandžiui, tačiau greitai gendančių produktų ar patiekalų, kuriuose yra kiaušinių, karštai rūkytų mėsos gaminių derėtų atsisakyti. Gydytoja patarė karštą dieną negerti ir vaisvandenių, juos reikėtų pakeisti geriamuoju vandeniu. Prieš išvykstant reikėtų pasirūpinti vaistinėle. Anglies, valerijono tabletės, preparatai su elektrolitais kelionėje gali būti itin reikalingi.
Alkoholio vartojimo pasekmės
Vasaros atostogos, šventės, išvykos dažnai neįsivaizduojamos be alkoholio, o šiltuoju metų laiku jo poveikis organizmui būna stipresnis. „Vasarą alkoholio vertėtų atsisakyti, nes karštu metu jis stipriai veikia organizmą, o juo apsinuodijus sutrinka žmogaus koordinacija, orientacija, jį pykina, vemiama“, – simptomus vardino A.Šimkuvienė.
Mąstymo, suvokimo, judesių kontrolės praradimas, vėmimas, galvos skausmas, išsiplėtę vyzdžiai, kūno temperatūros kritimas – tik dalis apsinuodijimo alkoholiu simptomų. Nors girtumo būsena dažnai būna nejuntama, tokiu atveju reikia aplinkinių pagalbos. Jei įtariama, kad žmogus apsinuodijo alkoholiu, reikia išplauti skrandį. Duoti žmogui gerti daug skysčių.
„Dažnai apsinuodijimą sukelia per didelis alkoholio kiekis arba nekokybiškas produktas. Jei ligoniui išplovus skrandį jo būklė negerėja, būtina kreiptis į medicinos įstaigą, ir specialistai išvalys organizmą – bus prijungta lašinė“, – sakė bendrosios praktikos gydytoja. Norintieji išvengti apsinuodijimo alkoholiu turi jausti saiką, nemaišyti kelių rūšių svaigiųjų gėrimų.
Neringa SIRTAUTIENĖ
Nuotr. Tikimybė apsinuodyti ypač didelė vasarą, jei ruošiant
maistą nesilaikoma higienos normų.
