Nusenusio pramonės monstro „Ekrano“ mirtis Aukštaitijos sostinės gyvenimo ilgam nesujaukė – Panevėžyje nedarbo lygis per metus krito keturiasdešimt procentų.
Neprireikė ir metų
Panevėžiui prireikė mažiau nei metų, kad visiškai susidorotų su bendrovės „Ekranas“ žlugimo poveikiu darbo rinkai. Prieš pat bankrotą „Ekrano“ savininkai buvo gerokai pervertinę savo reikšmę, kai šantažuodami socialinėmis įmonės žlugimo pasekmėmis reikalavo finansinės paramos ir iš miesto, ir iš ministrų kabineto, ir iš bankininkų
Oficiali nedarbo statistika skelbia, kad buvo teisūs tie darbo rinkos specialistai, kurie jau tada teigė, jog šalies pramonė ir verslas pajėgūs įdarbinti tūkstančius bedarbių „ekraniečių“. Atviri vartai į daugelio Europos Sąjungos šalių darbo rinkas šį procesą dar palengvino.
Šiuo metu tik 327 iš daugiau nei 4000 „Ekrano“ grupės įmonių į gatvę išmestų darbuotojų ieško darbo. Jie sudaro tik 9 procentus visų Panevėžyje registruotų bedarbių.
Praėjus keliems mėnesiams po pramonės milžino bankroto nedarbas mieste ūgtelėjo iki 5,9 procento, o dabar, nepraėjus nė metams, nukrito iki 3,4 procento. Iki visų laikų geriausio Panevėžio nedarbo rodiklio liko tik 0,7 procento – nedarbas 2006 metų birželį siekė vos 2,7 procento.
Visiškai kitaip prieš metus buvo prognozuojama miesto ateitis be „Ekrano“. Pesimistai tikino, kad bedarbių mieste pamažu ar staiga padaugės iki 8 tūkstančių, o nedarbo lygis pasieks ir ilgai laikysis ties 7 procentų riba. Gelbėti miesto puolė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kitos valstybinės institucijos.
Tačiau jau dabar akivaizdu, kad ši pagalba nebuvo svarbiausia – Panevėžį išgelbėjo, nors ir nesirengė tai daryti, šalies ir užsienio investuotojai. Dalis bedarbių gelbėjosi patys – bėgo į Europos Sąjungos vakarus.
Nuo 2006 metų birželio 22-osios kasdien į Panevėžio darbo biržą registruotis ateidavo vidutiniškai 100 buvusių „ekraniečių“. Kartais į oficialius bedarbių sąrašus buvo įtraukiama daugiau nei pustrečio šimto buvusių kineskopų gamintojų.
Per pirmąjį šių metų pusmetį įdarbinus 700 „ekraniečių“, be darbo liko tik 312 jų buvusių kolegų. Dabar Panevėžyje užregistruota 350 laisvų darbo vietų ir beveik 2500 bedarbių.
Kas penktas – netikęs
Per pirmąjį šių metų pusmetį į Panevėžio darbo biržą kreipėsi 4645 bedarbiai, iš jų trečdalis – neturintys jokios profesijos. Iš 1561 šiai grupei priskiriamo asmens net 14 procentų „pradinukai“ – pradinį išsilavinimą turintieji.
Darbo biržos specialistai neslepia, kad daugiau nei pusę jų kreipiasi tik dėl socialinių lengvatų pažymų ir sveikatos draudimo. Iš esmės kas penktas Panevėžio bedarbis dirbti nenori arba pasirinktų nelegalų darbą.
„Tik dalis šios grupės bedarbių norėtų dirbti, tačiau jų įgūdžiai dėl ilgos pertraukos labai menki arba jau netinkami šiuolaikinei darbo rinkai, – „Verslo vartams“ sakė Panevėžio darbo biržos specialistai.
Kaip ir anksčiau, sunku įsidarbinti vyresnio amžiaus žmonėms. Tokių bedarbių nemažėja – jie sudaro 22 procentus visų biržoje registruotųjų.
Šiemet daugiausia darbo vietų – 102 – miestui pasiūlė pramonės įmonė „Linas Nordic“, „Panevėžio stiklas“ – 83, bendrovė „Palink“ – 62, „Maxima LT“ – 55 ir norvegų kapitalo bendrovė „Durapart“ – 36. Į statybas nuolat dirbti atėjo 351 panevėžietis.
Darius SKIRKEVIČIUS
A.Repšio nuotr. Panevėžio darbo rinka „prarijo“ bedarbiais
likusius „ekraniečius“ ir dar jaučia darbo jėgos stygių.
