Nepilnamečių nepageidauja
Jau gegužės mėnesį Darbo biržos duris pradeda varstyti per vasarą įsidarbinti norintys nepilnamečiai, tačiau darbdavių pasiūlymų sulaukia nedaugelis.
18 metų neturinčiųjų įdarbinti nenorintys darbdaviai teisinasi ieškantys nuolatinių darbuotojų, be to, abejonių jiems kelia ir nepilnamečių darbo našumas.
Darbo biržoje veikiančio Jaunimo darbo centro vadovė Skirmantė Danylienė jauniems žmonėms pataria nepasikliauti vien Darbo birža, o darbo ieškoti aktyviau.
„Norinčiųjų vasarą padirbėti mokinių sulaukiame dar mokslo metams nesibaigus, kasdien jų ateina 40-60, dalis iš jų – dar neturintys 18 metų.
Neretai pas mus ateina ir dirbti per vasarą norinčių nepilnamečių tėvai, – sako S.Danylienė. – Visiems besikreipiantiesiems sakome, kad registravimasis Darbo biržoje tėra vienas iš darbo ieškojimo būdų. Patariame sekti skelbimus spaudoje, kreiptis į tėvų darbovietes, nebijoti nueiti pas pačius darbdavius“. Darbo biržoje kasdien registruojama apie 30 darbdavių pasiūlymų, tačiau beveik visi jie skirti nuolatinio darbo ieškantiems pilnamečiams.
S.Danylienė pripažįsta, jog, nepaisant patarimų, įsidarbinti nepilnamečiams tebėra labai sunku. Pasak specialistės, darbo mokiniams daugėja, tačiau darbdaviai dažniausiai pageidauja jau turinčiųjų 18 metų. Mūsų šalies Darbo kodeksas leidžia įdarbinti asmenis nuo 14 metų, bet pasiryžusieji darbą suteikti nepilnamečiams nuo 14 iki 16 metų privalo laikytis specialių sąlygų. Darbo diena tokiems darbuotojams negali būti ilgesnė kaip 6 valandos, negalima siūlyti naktinio darbo, privaloma suteikti numatytos trukmės pertraukėles. Įdarbinant 14–16 metų jaunuolį privalu gauti ir tėvų, ir mokyklos vadovo sutikimą, ir gydytojo išduodamą pažymą.
Abejoja darbo našumu
Pasak S.Danylienės, galima suprasti ir darbdavius, ieškančius suaugusių darbuotojų. Neturintieji 18 metų gali dirbti ne visus darbus, todėl darbdaviui tenka papildomai domėtis, ką galima siūlyti tokiems darbuotojams.
Nepilnamečiai gali dirbti lengvus fizinius darbus daržuose, medelynuose, vaistažolių ūkiuose, stalų prižiūrėtojais maitinimo įstaigose, laikraščių, žurnalų pardavėjais, pakuotojais, etikečių klijuotojais ir kitus pernelyg didelės atsakomybės ir fizinės jėgos nereikalaujančius darbus.
„Palyginti su praėjusiais ir dar ankstesniais metais, darbų mokiniams daugėja, tačiau dauguma jų – jau turintiesiems 18 metų, – komentuoja Jaunimo darbo centro vadovė. – Kiek lengviau yra Vilniaus ar Kauno moksleiviams, tuose miestuose daugiau didelių prekybos centrų, įdarbinančių juos etikečių klijuotojais ar prekių pakuotojais. Darbdaviai neslepia nenorintys atsakomybės, kuri atsiranda į darbą priimant nepilnametį, ir abejojantys nepilnamečių darbo našumu, nors jiems privalu mokėti minimalią algą. Tačiau bene svarbiausia priežastis yra ta, kad darbdaviai dažniausiai ieško nuolatinių darbuotojų, o mokiniai pageidauja dirbti tik per vasaros atostogas“.
Darbo birža nuolat rengia susitikimus su darbdaviais, per kuriuos stengiasi išsiaiškinti nepilnamečiams tinkamo darbo rinką, tačiau tokiais renginiais susidomi vos vienas kitas darbdavys. Kaip bene aktyviausią darbdavį S.Danylienė mini bendrovę „Linas Nordic“, nebijančią priimti nekvalifikuotus darbuotojus ir mokančią juos darbo vietoje.
Darbo ieškančių nepilnamečių pageidavimai neretai skiriasi nuo to, ką jiems pasirengę pasiūlyti darbdaviai. Dažnas 18 metų neturintis jaunuolis pageidauja dirbti biure prie kompiuterio, statybose, vilioja jaunimą ir darbas didžiuosiuose prekybos centruose, ledų pardavinėjimas. Norinčiųjų pagelbėti ūkininkams, dirbti daržuose atsiranda labai nedaug.
Plačiau skaitykite birželio 18 d. „Sekundėje“.
Birutė KRONIENĖ
S.Kašino nuotr. Dirbti norintys nepilnamečiai Darbo biržos duris pradeda varstyti jau pavasarį, tačiau dauguma jų susiduria su darbdavių negeranoriškumu.
