Patenkino tik iš
dalies
Nacionalinės reikšmės projektas – Nemuno ir Parko gatvių sankirtoje kylanti universali sporto arena – atsidūrė aistrų sūkuryje. Kone iš rankų išsprūdus stambiam Savivaldybės užsakymui, verslininkai susidomėjo, ar jų paslaugų atsisakę valdininkai nepažeidinėja įstatymų. Savivaldybei teks aiškintis teismui, kodėl nutraukė konkursą universalios sporto arenos statybų techninei priežiūrai vykdyti ir šio darbo nusprendė imtis pati.
Vos tik prasidėjusias Panevėžio pasididžiavimu turinčios tapti universalios sporto arenos statybas jau spėjo apraizgyti intrigų tinklai. Panevėžio apygardos teismas aiškinasi, ar Savivaldybė teisėtai nutraukė statybų techninės priežiūros konkursą ir, atsisakiusi privatininkų paslaugų, statybininkus kontroliuoti nusprendė pati. Savivaldybę teismui apskundė vienas iš dviejų konkurso dalyvių – „Panevėžio miestprojektas“.
Bendrovė prašo teismo įpareigoti Savivaldybę tęsti sporto arenos statybos techninės priežiūros konkursą bei pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovei sudaryti sutartis dėl priežiūros atlikimo ir uždrausti jai pačiai vykdyti statybų techninę priežiūrą.
Kol bus išnagrinėta byla, teismas tik iš dalies patenkino tokį „Panevėžio miestprojekto“ prašymą – Savivaldybė neturės teisės sudaryti sutarties, tačiau pati galės kontroliuoti statybų eigą.
Nusišalinti nematė
prasmės
Arenos statybas panūdusio prižiūrėti „Panevėžio miestprojekto“ stojo ginti Statybos konsultantų ir priežiūros įmonių asociacija. Savivaldybės administracijos direktorių Stasį Karčinską, Lietuvos verslo paramos agentūrą, ūkio ministrą, Vyriausybės kanclerį, STT Korupcijos prevencijos valdybą bei Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją pasiekė asociacijos valdybos prezidento Giedriaus Mišeikio pasirašytas raštas.
Jame teigiama, jog konkursas buvo nutrauktas nepagrįstai, o kontroliuoti statybas Savivaldybė panūdo neturėdama nei tam patyrusios tarnybos, nei kvalifikuotų specialistų. Rašte institucijų prašoma netgi neleisti toliau tęsti arenos statybų, jei nėra sukomplektuotos grupės, kuri jas prižiūrėtų.
Atstovauti asociacijai kovoje prieš Savivaldybę ėmęsis G.Mišeikis pats yra bendrovės Statybų priežiūros agentūros Projektų valdymo skyriaus direktorius. Ši įmonė taip pat buvo pateikusi paraišką dalyvauti Savivaldybės paskelbtame, o vėliau nutrauktame konkurse. Nepatvirtintais duomenimis, Statybų priežiūros agentūra už 15 mėnesių truksiantį darbą buvo užsiprašiusi apie 1 milijoną litų.
Tačiau G.Mišeikis nemano, jog asociacijos vardu ėmęsis aiškintis konkurso aplinkybes gali paveikti Savivaldybės sprendimą. Jis teigė netgi negalįs pasakyti, ar Statybų priežiūros agentūra iš viso dalyvavo Savivaldybės skelbtame konkurse.
Tačiau pasiteiravus, ar jis neturėjęs nusišalinti nuo šio klausimo svarstymo asociacijos valdyboje, G.Mišeikis „prisiminė“ netgi kainą, kurią Savivaldybei siūlė agentūra.
„Kadangi mes pralaimėjome, nes pasiūlėme didesnę kainą, į tai reaguojame kaip į normalius rinkos santykius – „Panevėžio miestprojektas“ pateikė geresnį pasiūlymą. O kaip asociacijos direktorius aš gi nepriimu sprendimų asmeniškai. Klausimas dėl kreipimosi buvo svarstytas valdyboje. Jei ir būčiau nusišalinęs, manau, įtakos sprendimui tai nebūtų turėję“, – aiškino G.Mišeikis.
Visų įstatymų nežino
Anot G.Mišeikio, Savivaldybė, kaip užsakovė ir finansavimo gavėja, neturėtų pati vykdyti statybų techninės priežiūros. Tačiau jis pripažino, kad Lietuvos teisės aktai to nedraudžia.
„Visame pasaulyje draudžia, Lietuvoje – ne. Iš principo Panevėžio savivaldybė teisės aktų nepažeidžia, bet kadangi Savivaldybė neturi struktūros tokiai priežiūrai vykdyti, kyla klausimas, kaip bus statybos prižiūrimos“, – abejojo verslininkas.
Jis teigė esąs įsitikinęs, jog Panevėžio valdininkams nėra šansų rasti tam kompetentingų aukštos kvalifikacijos specialistų.
„O tai reiškia, kad nusamdys žmogų, kuris užsimerks ir pasirašys ant visko. Ir tada statybos trestas tame objekte jau darys ką norės“, – G.Mišeikis įžvelgė areną statančiam Panevėžio statybos trestui suteiktą laisvę. Tačiau jis pripažino, kad vis dėlto egzistuoja praktika, kai pati Savivaldybė kontroliuoja jos užsakymu statomus objektus.
„Tokią įmonę turi Vilniaus savivaldybė. Bet jos negali apkaltinti, kad neturi supratimo, ką daro, nes veikia jau 20 metų“, – mano G.Mišeikis.
Asociacijos valdybos prezidentas įsitikinęs, jog Savivaldybė konkursą nutraukti turėjo teisę tik tuomet, jei jos netenkino dalyvių pasiūlyta kaina. Tačiau ir tokiu atveju neva privalėjo skelbti naują, pakoregavusi sąlygas. Anot jo, Viešųjų pirkimų įstatymas nenumato tokios sąlygos, jog konkursas nutraukiamas, nes užsakovas pats imasi priežiūros. Tačiau išgirdęs, kad leidimą nutraukti konkursą Savivaldybei davė pati Viešųjų pirkimų tarnyba, G.Mišeikis pasiaiškino negalįs atsakyti į visus klausimus, nes visų teisės aktų nežino.
Plačiau skaitykite birželio 14 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Dar tik kylanti universali sporto arena jau įsukta į teismų karuselę:
ginčijamasi, kas privalėtų užsiimti statybų priežiūra.
