Seimo socialdemokratai ketina atsisakyti
planų nuo kitų metų mažinti pajamų mokestį visiems šalies gyventojams ir siūlo
mažesnį mokesčio tarifą taikyti tik asmenims, uždirbantiems iki 1000 litų.
Didesnes pajamas gaunantiems asmenims siūloma ir toliau taikyti dabar galiojantį
27 procentų tarifą. 2005 metais priimtas įstatymas numatė, kad gyventojų pajamų
mokestis nuo 2008 metų sausio 1 dienos turi būti sumažintas iki 24 procentų.
Artimiausiu metu Seimo posėdžių sekretoriate bus registruota tai numatanti gyventojų pajamų mokesčio pataisa.
Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Algirdo Syso, jeigu Seimas pataisą priims, iki 1000 litų uždirbantiems gyventojams pajamos padidėtų 80 litų. Apie 63 procentus šalies gyventojų gauna iki 1000 litų atlyginimus“.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos socialdemokratų partijos iniciatyvą įvesti progresinius mokesčius ir jau pateikė šalies valdžios institucijoms pastabas dėl šios iniciatyvos trūkumų bei ateityje dėl to galinčių būti pasekmių.
Paskatins emigruoti
„Lietuvos socialdemokratų partijos iniciatyva įvesti progresinius mokesčius, o ypač pasirenkant pagrindinį siūlomą scenarijų – atsisakyti įstatymu įtvirtinto mokesčio sumažinimo nuo 2008 metų sausio 1 dienos – prieštarauja Vyriausybės programai“, – teigiama LLRI pranešime.
Tokie ketinimai prieštarauja ir Lietuvos ūkio plėtros iki 2015 metų strategijai, kuri skelbia, kad prioritetinis šalies siekis yra žiniomis besiremianti ekonomika ir rinkoje dominuojantys kvalifikuoti specialistai. Progresiniai mokesčiai gali paskatinti dar vieną emigracijos bangą.
Socdemų siūlomos mokesčių politikos permainos mažintų Lietuvos, kaip darbo vietos, patrauklumą. Darbdaviai būtų orientuojami ir skatinami kurti mažiau, o ne brangiau apmokamas darbo vietas. Be to, progresiniai mokesčiai neskatintų emigrantų grįžti į Lietuvą, nes paprastai grįžtantieji pretenduotų bent jau į vidutinį ar nors didesnį nei 1000 litų atlyginimą.
Verstų sukčiauti
„Skirtingi pajamų mokesčių tarifai skatintų įmones ieškoti, kaip sumažinti mokesčio naštą. Esant mažesniam pelno mokesčio tarifui, galima išmokėti dividendus ir iš jų atsiskaityti su darbuotojais, taip kartu su pajamų mokesčiu išvengiant ir socialinio draudimo įmokų. Kartu didėtų paskatos mokėti atlyginimus nelegaliai arba pusiau legaliai“, – teigė Laisvosios rinkos instituto prezidentas R.Šimašius.
Nesunku įsivaizduoti, kad 1200 litų darbininkui mokanti įmonė, įsigaliojus naujiems pajamų mokesčiams, ieškos būdų, kaip oficialų samdinio atlyginimą sumažinti iki 1000 litų.
Be to, anot „Verslo vartų“ pašnekovo, perėjimas nuo proporcinės prie progresinės sistemos lemtų mokesčių administratoriams ir mokesčio mokėtojams didėjančias administravimo sąnaudas.
Įstatymo pakeitimas likus tik pusei metų iki 24 procentų tarifo įsigaliojimo neišvengiamai ir pagrįstai būtų traktuojamas kaip teisėtų lūkesčių principo pažeidimas ir iš esmės pakirstų pasitikėjimą Lietuvos ekonominės politikos stabilumu.
Jei Lietuvoje būtų grįžta prie progresinių mokesčių, šis žingsnis neliktų nepastebėtas tarptautiniu mastu ir būtų naudojamas ir progresinių mokesčių šalininkų, ir priešininkų. Turint galvoje, kad verslas ir investuotojai yra paprastesnės mokesčių sistemos ir proporcinių mokesčių su mažu tarifu šalininkai, šis Lietuvos žingsnis būtų suprastas kaip atsisakymas planų mažinti bendrą tarifą.
Dėl to produktyvesnės darbo vietos nesunkiai gali persikelti į Latviją ar Estiją, kurioje kvalifikuotiems darbuotojams darbo sąlygos yra palankesnes ne tik dėl mažesnių pajamų mokesčių, bet ir dėl socialinio draudimo įmokos lubų.
Skurdžiams užsivers durys
„Šiandien, kylant atlyginimams, 15 procentų apmokestinama 1000 litų ar kitokia atlyginimo dalis įgautų vis mažesnį svorį. Todėl žmonės, kurie tikisi, kad didesniu tarifu bus apmokestinti „turčiai“, patys vis labiau bus paveikiami didesnio tarifo“, – tikino R.Šimašius.
Kad uždirbančių iki 1000 litų mažėja, teigia ir statistika. Sostinėje studentai įdarbinami už 2000 litų.
Nors viešai teigiama, kad progresiniai mokesčiai skirti mažinti santykinį skurdą, tačiau pasekmės gali būti atvirkštinės, nes progresiniai mokesčiai nesukuria paskatų didinti šeimos pajamas. Ir, kaip jau buvo minėta, darbdavių neskatina kurti gerai apmokamų darbo vietų. Taip mažiau pasiturintys gyventojai tarsi uždaromi dabartiniame pajamų lygyje, o turtingesni gyventojai gauna mažiau apmokestinamų ne darbo pajamų.
„Siekiant gerovės ir žmonių pajamų didėjimo, tolesnio ekonomikos augimo, didesnio konkurencingumo, galimybės formuotis viduriniajam visuomenės sluoksniui, būtina mažinti bendrą gyventojų pajamų mokesčio tarifą“, – teigia R.Šimašius.
Darius
SKIRKEVIČIUS
