Panevėžio apskritis jau turi teritorijos bendrojo plano juodraštį, pagal kurį iš esmės yra kuriami ir savivaldybių bendrieji planai. Projekte matyti urbanistų išvados: kurios teritorijos tinka tik žemės ūkiui plėtoti, o kurios būstui ręsti ar gamtos draustiniams steigti. Pastabas dėl kuriamo bendrojo plano gali pareikšti ir paprasti žmonės – argumentuotų nuomonių žadama paisyti. Kol kas su pirminiu plano variantu panoro susipažinti tik vienas panevėžietis – milžiniškame brėžinyje pamatęs ateities dujotiekį savo valdose. Panevėžio apskrities ir savivaldybių bendrieji planai bus patvirtinti metų pabaigoje – ir tai, kas juose bus nubraižyta, galutinai nulems investicijų krašte kryptis ir pobūdį.
Apskritis nurodė
kryptis
Maždaug prieš metus mūsų šalies Vyriausybė, išsigandusi stichinių statybų, sumanė griežtai planuoti, kur turėtų būti auginami runkeliai, o kur statomi privatūs namai ar gamyklos.
Vos tik buvo pradėti rengti bendrieji planai, valstybė pasinaudojo jai priklausančia teise reguliuoti žemės paskirtį ir visiškai uždraudė ją keisti.
Daug žmonių tapo tokio sprendimo įkaitais, nes buvo prisipirkę žemės ūkio paskirties žemių didžiųjų šalies miestų apylinkėse, paupiuose ir paežerėse. Pirko tie, kurie turėjo viltį pakeisti žemės paskirtį ir paversti sklypus tinkamais statyti gyvenamuosius namus ar komercinės, pramoninės paskirties statinius.
Ko gero, jiems laukti nežinioje liko pusmetis – Vyriausybė, panašu, susidorojo su sau iškelta užduotimi iki 2008 metų parengti bendruosius planus. Vos tik jie bus parengti, kai kam vėl atsivers galimybė keisti žemės ūkio paskirties žemės paskirtį į kitą, o kai kam – užsivers dešimtmečiams.
Kuo tiksliau bendrieji planai atspindės žmonių lūkesčius, tuo mažiau liks biurokratinių trukdžių žemės rinkai plėtoti. Tai turėtų nemenkos įtakos nekilnojamojo turto rinkai ir visai šalies ekonomikai – būsto kainos mažų mažiausiai stabilizuotųsi, o ekonomika nustotų kaitusi.
Nors bendrieji planai bus patvirtinti tik
metų pabaigoje, tačiau nekantriausieji jau dabar gali pabandyti pažiūrėti šiek tiek į ateitį.
Tai padaryti padės prieš dvi savaites baigtas rengti Panevėžio apskrities bendrojo plano juodraštis. Liepą visuomenė jau galės susipažinti ir su preliminariais savivaldybių bendraisiais planais. Be abejonės, pastarieji labiau domina paprastus žmones ir investuotojus, nes jie bus detalesni nei didysis apskrities planas. Tačiau būtent pastarojo nuorodų laikosi savivaldybės, rengdamos konkrečių vietovių planelius.
„Panevėžio apskrities teritorijos bendrojo plano sprendiniu projekte yra numatytos teritorijų vystymosi kryptys. Projektas parengtas konsultuojantis su įvairių sričių specialistais, – „Verslo vartams“ sakė Panevėžio apskrities viršininko administracijos (PAVA) Regioninės plėtros departamento Teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Mindaugas Steponavičius. – Pagal Teritorijų planavimo įstatymą savivaldybių bendrieji planai neturės prieštarauti galutiniam apskrities bendrajam planui“.
Suplanuota ateitis
Šiuo metu apskrities bendrasis planas pateiktas viešam svarstymui – su juo gali susipažinti ne tik savivaldybės, bet ir visi norintieji. Apskrities teritorijos bendrojo plano vieša projekto ekspozicija veiks iki šio mėnesio pabaigos.
„Pirmą kartą šalies istorijoje pasirinktas demokratinis projektavimo būdas. Anksčiau bendruosius arba kitaip dar vadinamus generalinius planus kurdavo specialistai, o valdžia spręsdavo, kas yra taisytina. Dabar į šį procesą gali įsitraukti visa visuomenė, – tvirtino M.Steponavičius. – Kiekvienos pagrįstos nuomonės bus paisoma“.
Liepos mėnesį, atsižvelgiant į pareikštas pastabas, apskrities bendrasis planas gali būti taisomas. Iki rugpjūčio jis bus suderintas su ministerijomis ir įvairiomis žinybomis, o lapkritį teikiamas tvirtinti Vyriausybei. Bendrieji planai iš esmės bus peržiūrėti tik po 20 metų, todėl, pasak pašnekovo, labai svarbu, kad žmonės dalyvautų kuriant jį.
„Apskrities bendrojo plano sprendinių projekte jau dabar galima pamatyti, kaip ir kokia kryptimi numatoma vystyti teritoriją. Asmeniui, susipažinus su apskrities bendruoju planu, būtų šiek tiek aiškiau, ko vertas yra vienoje ar kitoje vietoje turimas nekilnojamasis turtas, – sako PAVA specialistas. – Be abejonės, savivaldybių bendrieji planai atsakys į daugiau klausimų, nes jie bus mažesnio mastelio, todėl detalesni“.
Vis dėlto Panevėžio apskrities bendrąjį planą verta pamatyti. Vienas atidus žmogus pastebėjo, kad per jo žemę ateityje gali būti tiesiamas dujotiekis. Apskrityje jį nuramino, kad tiksli dujotiekio trasa bus numatyta savivaldybės bendrajame plane.
Savivaldybių –
konkretesni
Apskrities bendrajame plane matyti, kurios teritorijos bus rekomenduojamos kaip patrauklios vystyti gyvulininkystei arba augalininkystei, o kurios tinkamos kaimo turizmo verslui plėtoti arba namų statybai.
„Jeigu kuri nors apskrities teritorija, specialistų manymu, yra labiausiai tinkama vystyti žemdirbystei, tai nereiškia, kad šioje teritorijoje nebus leista sodinti miško, statyti namų ar gamyklų arba imtis kaimo turizmo verslo, – „Verslo vartams“ sakė M.Steponavičius. – Visos tokios salelės bus matyti savivaldybių bendruosiuose planuose“.
Keturių Panevėžio apskrities savivaldybių bendrieji planai bus pateikti svarstyti liepos mėnesį. Panevėžio rajono savivaldybė tokį planą pateiks svarstyti tik kitais metais, o patvirtins, geriausiu atveju, tik 2008-ųjų antrą pusmetį. Panevėžio rajono savivaldybė vėliau gavo paramą projektui vykdyti.
Kaip ir svarstant apskrities bendrąjį planą, savivaldybių planai bus svarstomi viešai, ir visi norintieji galės dalyvauti tokiuose svarstymuose. Savivaldybių bendrieji planai bus tvirtinami iš karto po to, kai bus patvirtinti apskričių analogiški dokumentai.
„Žmonės turi dalyvauti svarstymuose – kitaip valdžia nesužinos jų nuomonės dėl vienos ar kitos teritorijos vystymo. Priešingu atveju vėl išgirsime dejonių, kad paprastų žmonių nuomonės niekas nepaiso“, – sakė M.Steponavičius.
Jeigu Panevėžio apskrities dokumentas bus patvirtintas, kaip ir numatyta, lapkritį, neabejojama, kad Rokiškio, Kupiškio, Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybių bendrieji planai pradės galioti nuo 2008 sausio 1 dienos. Ir vėl pradės veikti leidimų bei neleidimų sistema.
Problemų liks
Rinkos analitikai kritikuoja, kad patvirtinus bendruosius planus žemės rinkos reguliavimo svertai, kaip ir buvo iki šiol, liks valstybės rankose. Be to, žemės paskirties keitimas vis tiek liks „pririštas“ prie detaliojo planavimo procedūros, o tai trunka nuo pusmečio iki dvejų metų. Žmonės vėl taps biurokratų įkaitais.
„Kai Lietuvą padengs bendrieji planai, akivaizdu, kad problema nebus išspręsta. Žemės tikslinę paskirtį pakeis bendruosiuose planuose nurodyti draudimai naudoti žemę kitaip, nei nurodyta, – „Verslo vartams“ sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas. – Būtų buvę teisinga, kad rengiant teritorinio planavimo dokumentus savininkams būtų buvę leista pasirinkti norimą žemės naudojimo būdą. Apskritai bendrieji planai turėtų būti rekomendacinio pobūdžio, kad žemės savininkams panorėjus būtų palikta teisė bent dalyje sklypo vystyti geidžiamą veiklą“.
Tas pats Laisvosios rinkos institutas yra pareiškęs, kad centralizuotai nustatoma tikslinė žemės paskirtis ir apskritai valstybės draudimai žemės savininkams naudotis savo turtu taip, kaip jie pageidauja, yra antikonstituciniai.
„Nėra abejonės, kad sistema, draudžianti savininkui naudoti žemę savo nuožiūra, turi būti panaikinta, – sakė LLRI ekspertas G.Kadziauskas. – Mažinti biurokratiją žemės rinkos srityje ir leisti žemės savininkams laisviau naudotis savo žeme reikia ir dėl to, kad galiojanti tvarka savo kilme ir turiniu prieštarauja rinkos ekonomikai“.
Nusivylusiesiems liks
teismai
Nors ir kaip ten būtų, bendrieji planai netrukus bus patvirtinti ir išjudins nekilnojamojo turto rinką – kai kas džiaugsis, o kiti tikrai verks. Pastariesiems, ko gero, liks du keliai: laukti 20 metų, kol bus peržiūrėti bendrieji planai, arba kreiptis į Konstitucinį teismą.
Beje, kartą Lietuvos Konstitucinis teismas yra paskelbęs bendro pobūdžio sprendimą apie tai, kad valstybė, neturėdama pakankamai pagrindo ginti viešąjį interesą, neturi teisės riboti privataus intereso.
Kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį teismą gali konkrečius gyventojų administracinius skundus nagrinėjantys teismai arba Seimo nariai. Pirmuoju atveju ypač dideli plotai atsiveria advokatams, kurie ir turi teisę pareikalauti, kad jų atstovaujamų žemės savininkų teises išaiškintų Konstitucinis teismas.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr. Žemės ūkio paskirties žemė nepinga,
bet vos tik bus patvirtinti savivaldybių bendrieji planai – rinka patirs rimtą
sukrėtimą. Kainų žirklės pasidarys milžiniškos – vieni sklypai nupigs iki
tinkamų runkeliams auginti, kiti, tinkami kitai veiklai ar būsto statybai,
manoma, iš karto pabrangs 20-30 procentų.
