Kas antra šeima Lietuvoje neišgali vaiko išleisti studijuoti ten, kur jis norėtų. Vaikų studijoms iš anksto taupo mažiau nei trečdalis tėvų. Socialinės ribos aukštosiose mokyklose – tokios pat ryškios kaip ir visuomenėje: vieniems per pertraukas tyliai kramsnojant vandeniu užgeriamą čebureką, kiti į paskaitas atvažiuoja apynaujais automobiliais. Siekiant sumažinti socialinius sluoksnius tarp studentų, kai kurie aukštųjų mokyklų vadovai siūlo netgi keisti Konstituciją.
Sutaupo mažiau nei
trečdalis
SEB Vilniaus banko užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, kas antroje šeimoje mokymosi įstaigos pasirinkimą nulemia ne vaiko prioritetai, o tėvų finansinės galimybės. Tik 23 proc. apklaustųjų tėvų savo atžalų mokslams pinigus kaupia iš anksto. Dar 39 proc. šeimų prisipažįsta nors ir turinčios tokią galimybę, tačiau ja nesinaudoja. Kad turi santaupų vaikų studijoms, nurodė tik 31 proc. apklaustųjų.
Tyrimo rezultatai rodo, jog studento mokslai šeimos piniginę per mėnesį paplonina vidutiniškai 460 litų, tai yra beveik tris kartus daugiau nei moksleivio. Mokyklinio amžiaus vaikas šeimai per mėnesį vidutiniškai kainuoja 160 litų, ikimokyklinio – 120 litų. Dėl lėšų stygiaus geresnių vaiko lavinimo galimybių tenka atsisakyti ir darželinukų, ir moksleivių, ir studentų tėvams. Tą patvirtino nuo 52 iki 56 proc. tėvų kiekvienoje amžiaus grupėje.
Investavimo specialistai teigia, jog mokamoms bakalauro studijoms pakanka 30 tūkst. litų. Tačiau studentai įsitikinę, jog jų investicija į ateitį gerokai didesnė. Pasak Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto studentų atstovybės pirmininkės Jurgitos Gabrytės, instituto studentai per mėnesį vidutiniškai išgyvena iš 500-600 litų. Pridėjus mokestį už studijas per metus studento tėvų piniginė palengvėja mažiausiai 9000 litų, vadinasi, ketverius metus trunkančių bakalauro studijų kaina gali šoktelėti iki 36 tūkst. litų.
Renkasi gelbėjimosi ratą
Anot J.Gabrytės, trečdalį mėnesiui skirtos sumos – apie 200 litų, studentai išleidžia maistui, maždaug tiek pat bendrabučiui, likusius – mokomajai medžiagai, laisvalaikiui ir nenumatytoms išlaidoms.
Tačiau, J.Gabrytės nuomone, studijas Panevėžyje dauguma regiono jaunuolių renkasi ne tik dėl mažiau atsieinančių studijų nei šalies didmiesčiuose, bet ir neapskaičiavę savo galimybių rinkdamiesi prioritetus stojant į šalies aukštąsias mokyklas.
Pirmininkės teigimu, 90 proc. studentų vasaros atostogas išnaudoja uždarbiaudami. Nuo trečiojo kurso nemaža dalis dirba ir per mokslo metus. Jurgitos nuomone, tam ryžtųsi ir besimokantieji žemesniuose kursuose, jei ne privalomas lankomumas.
Pati mergina pripažino, jog verslo administravimą KTU Panevėžio institute ir ji rinkosi dėl finansinių galimybių.
„Labai norėjau studijuoti anglų kalbą. Bet dabar jau džiaugiuosi ir šita specialybe. Sunkiausia buvo, kai man, humanitarei, reikėjo mokytis aukštosios matematikos“, – pasakojo J.Gabrytė.
Pašnekovė įsitikinusi, jog studentams suteikiamos paskolos vis dėlto nėra išeitis skaičiuojantiesiems tėvų pinigus.
„Paskola nieko neatperka. Paėmus tam kartui atrodo, kad gerai, tačiau lieka galybė kitų išlaidų, kurias vis tiek reikia padengti, o dar lieki įsiskolinęs“, – galimybę gyventi skolon atsargiai vertino Jurgita.
Gyvena tik iš tėvų
Panevėžio kolegijoje 3-iame kurse verslo vadybą studijuojanti radviliškietė Edita Panevėžyje mokytis apsisprendė neįstojusi į universitetus Vilniuje ir Kaune. Merginos nuomone, 460 litų per mėnesį užtektų nebent gyvenant labai taupiai. Ji pati išleidžia geru šimtu litų daugiau beveik nepirkdama maisto – kaime gyvenantys tėvai dukrai kiekvieną savaitgalį įdeda ne tik pinigų, bet ir mėsos. Anot Editos, niekur nedirbantys tėvai jos mokslams iš anksto netaupė – vienturtę dukrą į mokslus jie leidžia iš to, ką surenka per mėnesį iš nedidelio savo ūkio. Mergina kol kas nepasinaudojo daugumos jos bendramokslių patirtimi ir paskolos studijoms nėra paėmusi, nors mano, jog toks variantas ribotų finansinių galimybių studentui yra naudingas.
Nors kolegija – ne vaikų darželis ir aukštojo mokslo diplomo siekia jau subrendę jaunuoliai, tačiau, anot Editos, finansinė padėtis lemia ir autoritetą tarp bendraamžių.
„Ne paslaptis, kad nemadingai apsirengę, prasčiau gyvenantys yra ignoruojami ir pas mus. Tiesiog turtingų tėvų vaikai arba grupių lyderiai nori atkreipti dėmesį į save pažemindami kitus“, – pastebėjo Edita.
Plačiau skaitykite birželio 12 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Tėvų piniginė dažnai nulemia ne tik pasirenkamą studijų kryptį, bet ir autoritetą tarp bendraamžių.
