Didelis vartojimas vidaus rinkoje, atrodo, jau išgąsdino ir šalies premjerą Gediminą Kirkilą. Jis norėtų pažaboti pigias paskolas dalijančius komercinius bankus, nes baiminasi ekonomikos perkaitimo. Tačiau ši reakcija – pavėluota. Gauti banko kreditą dabar gerokai sunkiau nei prieš metus ar net 2007-ųjų pradžioje. Nedrąsiai skelbiama, kad pirkimo vajus mūsų šalyje per metus sumažės per pusę – ypač bus sugriežtinta vartojamųjų paskolų išdavimo tvarka. Tačiau atsakymo į visus kamuojantį klausimą, ar šalis perkaito besivydama Vakarų Europą, ar ne, sulauksime tik per artimiausius dvejus metus.
Liberalizmo atsikando
Šiemet pirmą kartą nuo 2002 metų šalies paskolų rinkos augimo tempai sulėtėjo – tiesa, viso labo tik 3-4 procentais. Tačiau po įspūdingo penkerių metų augimo net toks menkas truktelėjimas atgal buvo pastebėtas.
Beveik tuo pat metu pasklido ir kita žinia – užsienio investuotojai ir finansininkai sulaukė perspėjimo, kad skolinti Lietuvai darosi pavojinga. Agentūra „Standard & Poor’s“ praėjusią savaitę pakeitė Lietuvai suteiktą kredito reitingo perspektyvą iš stabilios į neigiamą. Iš esmės tai yra perspėjimas nebeskolinti prasiskolinusiesiems.
Tokio vertinimo priežastis – Lietuva dėl per didelio vartojimo vidaus rinkoje atsidūrė ant pavojingos zonos slenksčio. Jį peržengus, šalies ekonomiką ištiktų stag-nacija, mažėtų perkamoji žmonių galia ir verslo konkurencingumas, todėl visiškai įmanoma, kad imtų bankrutuoti ne tik įmonės, bet ir namų ūkiai.
Viena iš pagrindinių vidaus rinkos augimo priežasčių – milžiniškos skolinimosi apimtys, augantys atlyginimai ir nekilnojamojo turto kainos.
Siekdama pristabdyti vartojimo didėjimą, Vyriausybė norėtų pažaboti paskolas dalijančius komercinius bankus. Tačiau bankininkai tikina, kad valdžia negali daryti tam įtakos. Sprendimą atsisakyti liberalios ir pigios paskolų sistemos jie priims patys, jeigu tik įžvelgs riziką savo verslui.
Toks pavojus pastebėtas. Bankai, nors ir pernelyg neafišuodami, jau prieš metus ėmė griežtinti kreditavimo politiką.
Skolintis tapo sudėtingiau. Teisė spręsti, kam suteikti kreditą, o kam – ne, iš komercinių bankų skyrių jau atimta. Kreditavimo politika vėl „daroma“ centrinėse bankų būstinėse sostinėje.
„Bankai lengva ranka nebeskolins. Daugiau dėmesio bus skiriama paslaugų kokybei, – „Verslo vartams“ sakė „Hansabanko“ finansų rinkos tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas. – Nors skolinimosi augimo tempai šiek tiek sulėtėjo, bankai kur kas konservatyviau vertina privačių asmenų investicijų ir verslo riziką“.
Palūkanos neiššaus
Nuo 2006-ųjų vasaros Europos centrinis bankas (ECB) bazines palūkanas pabrangino nuo 3 procentų iki 3,75 procento, o birželį žada pabranginti jau iki 4 procentų. Tačiau akivaizdu, kad žinia apie pasibaigusį pigių paskolų laikotarpį Europos bankuose įsibėgėjusių lietuvių nesustabdė. Todėl stabdžius turės įjungti kas nors kitas.
Būtent dėl to tikimasi, kad šalies komerciniai bankais imsis savarankiškų žingsnių apriboti pinigų srautus.
Ne paslaptis, kad iki šiol pabrangus
bazinėms palūkanoms mūsų šalies komerciniai bankai paskolos brangimą klientui
pasistengdavo kompensuoti savo pelno (maržos) sąskaita.
Kadangi visuotinės skolinimosi karštinės priežastis – itin žemos palūkanos, bankai iš esmės turi tik du būdus sumažinti paskolų portfelio augimo tempus. Vienas jų – didinti pelno maržą ir tokiu būdu sukelti palūkanas. Antras – gerokai atidžiau rinktis klientus.
„Manau, kad bankai atidžiau rinksis klientus, nes nuo palūkanų didinimo stabdys arši konkurencija. Tačiau negalima atmesti tikimybės, kad kažkas iš bankų labiau rizikuos ir už tai reikalaus sau didesnio pelno, – įsitikinęs „Hansabanko“ analitikas T.Andrejauskas. – Kad ir kaip būtų, finansų rinkoje yra milžiniška konkurencija, todėl palūkanos nešaus statmenai aukštyn“.
Labiausiai, anot „Verslo vartų“ pašnekovo, bus sugriežtinta vartojamųjų paskolų išdavimo tvarka.
Manoma, kad nuo 2007-ųjų vasaros iki 2008-ųjų vasaros pirkimo vajų šalyje pavyks sumažinti pusiau.
Bankų griežtumą pajus įvairūs socialiniai sluoksniai. Pavyzdžiui, pirmą darbo užmokestį gavusiam aštuoniolikmečiui nepavyks gauti vartojamosios paskolos „tiuninguotam golfui“ nusipirkti. O dėl didelės darbininkų emigracijos vidaus darbo rinkoje geidžiamais tapę „pijokėliai“ netrukus jau tik vitrinoje galės mėgautis metro įstrižainės plazminiais televizoriais.
Airiai turėjo daugiau
laiko
Bankams sugriežtinus kreditavimo būstui įsigyti tvarką, turėtų sumažėti ir kitokių „sėkmės džentelmenų“. Ir ypač tokių, kurie mėgsta neklasikinį taupymo būdą – pigiai už 4-6 procentus palūkanų skolintis banko pinigų ir, juos investavus į nekilnojamąjį turtą, per kelerius metus uždirbti 200 procentų pelno. Beje, tokių gretas retino ir nuolat brangęs turtas.
Tačiau pasidairius po Europos Sąjungos šalis, galima būtų teigti, kad nekilnojamojo turto rinka stabilizuosis dar tik po penkerių metų. Taip manančiųjų yra ir tarp bankininkų. Pastarieji teigia, kad dar nėra pavojaus, jog ypač aukštai užkopusios NT kainos Lietuvoje staiga ims kristi.
Tokių pavyzdžių galima būtų paieškoti Europos pietuose ir šiaurėje. Mūsų šalyje nekilnojamojo turto kainos kyla tik penkerius metus – nuo 2002-ųjų, o Airijoje ir Ispanijoje – jau dešimt metų, ir tik dabar jos užstrigo.
Taigi skaičiuojant matematiškai Lietuvai pasiekti nekilnojamojo turto „lubas“ prireiktų dar penkerių metų. Laiko rezervo galima tikėtis ir palyginus kainų pokyčius. Būsto kainos Airijoje nuo 1995 iki 2005 metų vidutiniškai išaugo 355 procentais, o Ispanijoje – 169 procentais. Lietuvoje kainos kai kuriuose regionuose augo 300 procentų, tačiau vidutiniškai rinka ūgtelėjo 200 procentų.
Vis dėlto kai kurie finansų ekspertai linkę manyti, kad Lietuva nepasieks tų 355 „airiškų“ nuošimčių.
„Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje jau pralaužė protingų kainų lubas ir kyla iki stogo. Būstas kai kur mūsų šalyje kainuoja tiek pat, kiek Vakarų Europoje. Tačiau darbo užmokestis pas mus yra net 3-4 kartus mažesnis nei pas juos, – sakė T.Adrejauskas. – Tai ir yra galimybių riba“.
Lietuvos komerciniai bankai jau suteikė paskolų daugiau nei pusei milijono žmonių – jiems skolingas kas penktas šalies gyventojas. Bendra kreditų vertė – per 15 milijardų litų.
Šaltesni už estus
Pirmas signalas, perspėjantis, kad ekonomika arti perkaitimo ir kartu arti nekilnojamojo turto rinkos krizė, būtų didelė infliacija. Tokia, kokia dabar yra Latvijoje. Todėl finansų analitikai pataria žmonėms atidžiai stebėti infliacijos pokyčius šalyje.
„Sunerimti derėtų tada, kai infliacija pasieks 7-8 procentus. Tada labai realu, kad NT kainos gali nustoti augusios ir pradėti ristis žemyn, – „Verslo vartams“ sakė T.Andrejauskas. – Dar blogiau, jeigu tokia infliacija šalį užkluptų vis dar masiškai žmonėms emigruojant iš Lietuvos ir vyriausybei išlaidaujant“.
Kol kas infliacija mūsų šalyje siekia 4 procentus. Tačiau emigruoti vis dar pasiruošę 8 procentai darbingo amžiaus šalies piliečių.
„Vis dėlto kol kas mes šaltesni už estus – mažai jau kas tiki, kad Estija ir Latvija išvengs perkaitimo, – sako „Hansabanko“ analitikas. – Lietuvoje gerokai stipresnė pramonė nei pas įkaitusius kaimynus, ir, be to, žmonės per pusę mažiau skolingi bankams nei Latvijoje“.
Vis dėlto daugiausiai pavojaus, atrodo, kelia vyriausybės nenoras taupyti. Jeigu ir kitąmet bus patvirtintas deficitinis biudžetas, analitikai mano, kad perkaitimas bus užprogramuotas.
„Vienareikšmiškai, jeigu valstybė nepradės taupyti – tėkšimės ant žemės. Kai šalyje ekonomika klesti, valdžia turi taupyti. Ir priešingai, kai ateina sunkmetis, šalies biudžeto durys turi plačiau atsidaryti – duoti daugiau valstybinių užsakymų verslui“, – teigė T.Andrejauskas.
Nežinios – dveji metai
Tikėtis, kad ims taupyti žmonės, kai dauguma jų 15 metų vos galą su galu sudūrė, anot pašnekovo, būtų naivu. Pagunda išlaidauti tokia didelė, kad žmonės jokių perspėjimų nepaiso. Be to, lietuviai, anot pašnekovo, daug vilčių deda į infliaciją.
„Pirk šiandien, nes rytoj bus brangiau. Uždaras ratas – kyla kainos, o verslas didėjančias išlaidas ir vėl užkrauna vartotojams ant pečių, – teigė T.Andrejauskas. – Verslo plėtra vidaus rinkoje milžiniška. Bėda ta, kad daugėja tik dirbančiųjų vidaus rinkoje (neeksportuojančių įmonių), o ekonomikos augimas vis labiau priklauso nuo kreditų“.
Jeigu šalies ekonomika vis dėlto perkais, labiausiai ir nukentės tos įmonės, kurios dirba tik vidaus rinkai. Kritus vartojimo lygiui, daugelis jų tiesiog bankrutuotų. Žlugtų ne šimtai, o tūkstančiai įmonių – perspėja finansų analitikai.
Dėl augančio vidaus vartojimo didėja einamosios sąskaitos deficitas, paprastai tariant – šalis daugiau įsiveža prekių, nei parduoda užsienyje. Skirtumas – 12 procentų. Latvijoje – 22 procentai.
„Ekonomikos augimas Lietuvoje artimiausiais metais išliks spartus, nes jį skatina itin geri vartotojų lūkesčiai, augantis vartojimas ir investicijos. Daugeliui bendrovių, kurios dirba Lietuvos vartotojams, tai gali būti apskritai geriausi metai. Tačiau situacija nėra vienpusė, nes šiuo metu kitas svarbus akcentas yra, ar eksporto rinkoms dirbančios įmonės sugebės susidoroti su augančių sąnaudų veiksniais. Lietuvai eksportas yra itin svarbus ilgalaikį ekonomikos augimą sąlygojantis veiksnys“, – komentavo „Hansabanko“ finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.
Kiek dar laiko kybos ore klausimas – perkaisime sparčiai besivydami Vakarų Europą ar sulėtinsime tą bėgimą – tiksliai niekas negali pasakyti. Bet tokie procesai netrunka dešimtmečius.
„Manau, kad per artimiausius 1,5-2 metus sužinosime, kaip „leisimės žemyn“ – su parašiutu ar be jo“, – mano T.Andrejauskas.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr. Kai kurie gyvenimą skolon pamėgę
lietuviai jau netrukus gali sužinoti, kad bankų pasitikėjimo jais limitas senka
ar net visiškai išseko. Bankai griežtina kreditų išdavimo tvarką, toks
atsargumas lems vartojimo šalyje mažėjimą.
