Sveikatos problemų turintiems
panevėžiečiams dėl neįgalumo nustatymo jau nuo kitų metų pradžios gali tekti
važiuoti į Vilnių, Alytų ar kitus šalies miestus. Panevėžio palaikomojo gydymo
ir slaugos ligoninėje jau daugiau nei dešimtmetį veikianti Neįgalumo ir
darbingumo nustatymo tarnyba dabartinėse patalpose gyvuoja paskutinius mėnesius.
Artimiausiame miesto Tarybos posėdyje, nepaisant tarnybos vadovo protesto ir
apeliacijos į politikų sąžinę, ketinama nuo gruodžio 31-osios su ja nutraukti
nuomos
sutartį.
Ligoninė nebeišsitenka
Miesto Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė pareiškė pretenzijas į savo patalpų nuomininkės – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) – keturis kabinetus. Pasak ligoninės direktorės Reginos Leivienės, ligoninė nebetenkina miesto gyventojų poreikio ir jau nuo 2004-ųjų reikėjo ją plėsti. „Šiuo metu Ligonių kasa mums finansuoja 120 lovų, dar turime socialinių lovų. Esame susigrūdę taip, kad nebeatitinkame ir higienos reikalavimų. Tarnybos patalpos mums būtinos“, – aiškino direktorė.
Klausimas dėl nuomos sutarties su NDNT nutraukimo buvo svarstytas miesto Tarybos kolegijoje dar praėjusiais metais. Tuomet politikai tarnybai buvo gailestingi – po ligoninės stogu jai leido glaustis tol, kol susiras naujas patalpas.
Tokį sprendimą palaiminusi Savivaldybės administracija tikėjosi, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldi tarnyba greitai bus iškelta į Panevėžio teritorinės ligonių kasos patalpas Respublikos gatvėje. Tačiau, pasak Savivaldybės Turto valdymo poskyrio vedėjos Vidos Greičiuvienės, dėl neaiškių priežasčių šis variantas buvo atmestas, bet nei Apskrities viršininko administracija, nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesugalvojo, kur iškelti neįgaliesiems ypač svarbią įstaigą.
Ministerija pageidauja, kad jai pavaldžia NDNT pasirūpintų pati Savivaldybė. Pastaroji nusiplauna rankas teisindamasi, kad specifinius tarnybos reikalavimus atitinkančių patalpų, kurios būtų netoli miesto centro, bent 150 kvadratinių metrų ir būtinai pirmame aukšte, neturi.
Geriau kirpykla
Vakar į miesto Tarybos posėdį iš Vilniaus atvykęs Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos vadovas Zdislavas Skvarcianis apeliavo į politikų moralę ir neslėpė abejonių, kad Panevėžio padalinys iš dabartinių patalpų gali būti iškeldinamas ir dėl kitų, nei Savivaldybė deklaruoja, priežasčių.
„Ligoninė užima 5000 kvadratinių metrų, mūsų tarnyba joje – tik 100 kvadratinių metrų. Aš taip pat esu gydytojas ir puikiai žinau, kad mūsų keturiuose kabinetuose tetilptų dvi trys lovos. Ar tai ir yra ta tikroji plėtra? Gal čia kitokie dalykai?“ – kalbėjo Z.Skvarcianis.
Politikams svarstant, kada vis dėlto nutraukti su tarnyba nuomos sutartį, jis siūlė šį klausimą traktuoti ne tik kaip oficialių dokumentų pasirašymą.
„Tai būtų paslaugos neįgaliesiems nutraukimas. Jiems tada tektų važiuoti į Klaipėdą, Alytų, Plungę. O gal mes palapinę Panevėžyje pastatysime ir priiminėsime ligonius?“ – ironizavo svečias iš Vilniaus.
Jis patikino: jei tik Savivaldybė padėtų surasti specifinius reikalavimus atitinkančias patalpas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija netgi galėtų skirti lėšų joms suremontuoti.
„Kreipėmės ir į privatininkus, tačiau susitarti su jais mums praktiškai neįmanoma. Kadangi mūsų patalpoms būtina turėti nuovažą, fojė, neįgaliesiems pritaikytas sanitarines patalpas, nuomos sutartis turi būti ilgalaikė. Tokius reikalavimus išgirdę verslininkai neslepia, kad jiems geriau patalpas išnuomoti kokiai nors kirpyklai nei mums“, – aiškino Z.Skvarcianis.
Moralė vienoda
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktoriaus teigimu, sunkiausia sutarti būtent su Panevėžiu. Problemiška situacija dėl patalpų buvo susiklosčiusi ir Plungėje, tačiau jos Savivaldybė vis dėlto surado, kur iškeldinti neįgalumą nustatančią įstaigą.
„Ten košmariškos sąlygos buvo, bet Savivaldybė į tą problemą pasižiūrėjo labai geranoriškai ir mums davė nenaudojamas ligoninės patalpas. Mano nuomone, ir Panevėžio savivaldybė neturėtų nusiplauti rankų. Mes juk ne biurokratinį darbą dirbame, o aptarnaujame neįgaliuosius“, – teigė tarnybos vadovas.
Pasak vilniečio, jos Panevėžio padalinyje per metus dėl neįgalumo ir darbingumo nustatymo apsilanko 6000 gyventojų iš Kupiškio, Anykščių, dalies Utenos apskrities bei Panevėžio. Pastarieji sudaro 40 procentų padalinio klientų.
Tačiau Z.Skvarcianio argumentai ir apeliavimas į politikų moralę Panevėžio tarybos narių ne tik neįtikino, bet ir sukėlė nemenką jų nepasitenkinimą.
„Toks įspūdis, kad Savivaldybė negera ir nutraukdama sutartį neįgaliuosius
išmes į gatvę. Man teko girdėti, kad kai jūsų tarnyboje pietų pertrauka,
neįgalieji tiesiog išvaromi į gatvę. Vadinasi, ir jūsų, ir Savivaldybės moralė
vienoda“, – pareiškė Tarybos narys Dainius Ožalas. Politikas vietos
nebeturinčiai tarnybai pasiūlė kreiptis į besiplečiantį „Babiloną“.
Plačiau skaitykite birželio 1 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Miesto taryba jau
keletą metų delsiančiai ir naujų patalpų nesugebančiai susirasti Neįgalumo ir
darbingumo nustatymo tarnybai paėmė šluotą. „Mes visų valstybinių įstaigų
problemų negalime išspręsti“, – pabrėžė vicemeras
K.Vainauskas.
