Laukia antro „užėjimo“
Užsikrėtusiųjų erkiniu encefalitu ir erkių platinama Laimo liga daugėja. Tačiau gelbėtis nuo šios negandos žmonės turi tik savo jėgomis. Nuo erkinio encefalito gali apsaugoti už savo pinigus pirkti skiepai, o bijantieji Laimo ligos turi pasikliauti laimingu atsitiktinumu. Išpurkšti teritoriją nuo erkių apsaugančiais chemikalais kainuoja pasakiškus pinigus. Be to, epidemiologai neslepia abejojantys tokios priemonės efektyvumu.
Panevėžio apskrities visuomenės sveikatos centro vyriausiasis epidemiologas Alfonsas Žobakas „Sekundei“ sakė, kad šiuo metu pirmasis erkių aktyvumo periodas jau praėjęs.
Kito „užėjimo“ galima tikėtis antrąją rugpjūčio dekadą. „Erkės aktyvios tampa anksti pavasarį, kai oras įšyla iki 8 laipsnių. Jų grėsmė išlieka maždaug iki spalio, – pasakojo epidemiologas. – Pavojingiausios vietos – žolėti lapuočių miškai, o pušyne erkių net ir su žvake ieškodamas nerasi“.
Vakcina nekompensuojama
Pasak epidemiologo, Lietuvoje pavojingos dvi erkių platinamos ligos – erkinis encefalitas ir Laimo boreliozė. Erkinio encefalito nešiotojomis yra iki 6 procentų šalyje randamų erkių, Laimo ligos grėsmė didesnė keturis kartus. Nuo erkinio encefalito patariama skiepytis. Nors tai daryti tenka savo lėšomis, A.Žobakas pataria įvertinti rizikos laipsnį. Jei jis pasirodo esantis didelis, neverta gailėti pinigų.
„Miesto žmogui, kartą per metus nuvažiuojančiam pagrybauti, leisti pinigų skiepams gal ir nebūtina, tačiau gyvenantieji grėsmės zonose ar ten turintieji sodybas tikrai turėtų pasiskiepyti, – perspėja A.Žobakas. – Vakcinos dozė kainuoja nuo 38 iki 41 lito, antrą kartą skiepytis būtina greitai, trečią – po metų, vėliau imunitetui palaikyti pakanka vakcinos dozės kas ketveri metai“.
Lietuvoje vakcina nuo erkinio encefalito nekompensuojama, tai, pasak A.Žobako, gali sau leisti tik Austrija ir Švedija. Tačiau ir tose šalyse nemokamai skiepijami tik didesnės rizikos zonos gyventojai.
Kaimiškose vietovėse gyvenantiems moksleiviams skiepyti lėšų skyrė Latvijos valdžia, tačiau norimo efekto kol kas nesulaukia. „Galbūt skiepijimo efektyvumas paaiškės vėliau, suskaičiavus gydymui, vaistams, ligoninės lovoms išleistus pinigus, – svarstė epidemiologas. – Lietuvoje pagal įstatymus kai kurių profesijų atstovai – miškininkai, prie linijų dirbantys elektros tinklų žmonės, laukuose ir miškuose triūsiantys vandentiekio darbuotojai – turi būti skiepijami darbdavio lėšomis. Anksčiau prie tokių buvo priskiriami policininkai, įvykius tiriantys ir miškuose, tačiau jau porą metų niekas jų nebeskiepija“.
Purškimas – abejotina priemonė
Dar viena apsaugos nuo erkių priemonė – teritorijos purškimas cheminėmis medžiagomis. Tokią paslaugą teikia tik privačios firmos. A.Žobakas patikino, kad „valdiškai“ to nedaro nė viena pasaulio valstybė. „Išpurkšti kvadratinį metrą teritorijos kainuoja 60 litų ir chemikalų poveikio pakanka tik pusantrų metų, tačiau yra duomenų, kad erkių išpurkštoje teritorijoje atsiranda jau po metų, – kovos efektyvumu abejoja epidemiologas. – Žmogui tokios priemonės nereikalingos. Jei kartą per savaitę sodyboje šienaujama žolė, po kelerių metų erkės čia nebesiveis, nes joms bus nepalankios sąlygos“.
Erkių paplitimui tirti Panevėžio apskrityje yra tik vienas kilometro ilgio kontrolės ruožas Žaliojoje girioje. „Gamta pati reguliuoja, kad erkių skaičius nekinta, iš kontrolinio ruožo jų surenkama iki 25, – teigė A.Žobakas. – Tačiau sergančiųjų erkiniu encefalitu ir Laimo liga daugėja. Šiemet jau užfiksuotas vienas erkinio encefalito atvejis, pernai tuo pat metu sergančiųjų dar nebuvo. Laimo liga šiemet jau užsikrėtė 29 Panevėžio apskrities gyventojai, o pernai tokiu pat metu turėjome tik devynis atvejus. Daugiausia užsikrėtusiųjų, net 16, yra Panevėžio miesto gyventojai, ramiausia Biržuose, ten nėra nė vieno sergančiojo“.
Plačiau skaitykite gegužės 31 d.
„Sekundėje“.
Birutė KRONIENĖ
A.Repšio nuotr. Nuo erkinio encefalito gali apsaugoti už savo pinigus pirkti skiepai, o bijantieji Laimo ligos turi pasikliauti laimingu atsitiktinumu.
