Vien tik per pirmąjį šių metų ketvirtį panevėžiečiai iš komercinių bankų pasiskolino apie 50 milijonų litų. Tai rodo, kad skolinimosi banga Aukštaitijos sostinėje ne tik neslūgsta, bet vis dar kyla. Miesto gyventojai iš viso yra paėmę daugiau nei pusę milijardo litų vertės kreditų. Kol kas tik labai mažai skolininkų suklupo nuo kreditų naštos. Tačiau finansų ekspertai jau perspėja, kad iškilus problemoms svarbiau išsaugoti ne užstatytą turtą, o švarią kreditinę istoriją.
Tūkstančiai patikrinimų
Skola – ne „rona“, neužgis, – byloja liaudies išmintis. Šiais laikais, kai skolintis dažniausiai tenka ne iš giminaičių ar artimųjų, o iš komercinių bankų, ši nerašyta taisyklė dar griežtesnė.
Bendra Europos Sąjungos skolų administravimo informacinė sistema dar neveikia, tačiau ją sukūrus visi negalintieji, nenorintieji ar vėluojantieji grąžinti skolas oficialioms finansinėms institucijoms iš karto pateks į vadinamuosius juoduosius sąrašus. Kad situacija nėra iš maloniųjų, kai esi tame sąraše, gali papasakoti šimtai tūkstančių ES ir JAV gyventojų, praradusių galimybę skolintis grynųjų, pirkti ar gydytis išsimokėtinai. Tačiau mūsų šalyje, kurioje kreditavimo sistema visa jėga gyvuoja vos dešimtmetį, su tuo susidūrė dar nedaugelis.
Didžiausią Lietuvoje skolų administravimo informacinę sistemą (SAIS) valdanti bendrovė „Creditinfo Lietuva“ (buvęs „InfoBankas“) praneša, kad jų duomenų bazėje yra sukaupta informacija apie daugiau nei 230 tūkstančių fizinių asmenų skolos faktų. Bendra fizinių asmenų skola viršija 142 milijonus litų.
Visi įtrauktieji į tuos sąrašus kreditoriams jau yra sukėlę rūpesčių ar didelių abejonių dėl savo mokumo. Tiesa, tik dalis jų priskiriami prie beviltiškų, ir visi tokie, bent jau mūsų šalyje, ilgam bus palikti už kreditavimo rinkos borto.
„Beviltiškais ar piktybiniais įvardinčiau tik apie 20 procentų į mūsų duomenų bazę įtrauktų skolininkų. Kiti sąraše atsiranda dėl laikino nemokumo – registre laikomi duomenys ir apie vadinamuosius „gerus“ skolininkus, – sako „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius Andrius Bagdanovičius. – Per pastaruosius metus skolų padaugėjo penktadaliu“.
Bankams tokie problematiški gyventojai skolingi 58 milijonus litų, telekomunikacijų bendrovėms – 61 milijoną litų, dar 23 milijonus litų – prekybininkams ir kitiems kreditoriams.
Per dieną SAIS duomenų baze pasinaudojama 15 tūkstančių kartų. Per mėnesį Lietuvos finansų, telekomunikacijų, gamybos ir prekybos bendrovės savo potencialių klientų mokumą ir, svarbiausia, kreditinę asmens istoriją patikrina apie 300 tūkstančių kartų.
Kreditinė praeitis – svarbiau
„Net jeigu užfiksuota nuo seno paskui žmogų besivelkanti 20 litų skola, kreditoriai gali atsisakyti partnerystės su juo.
Aišku, įvertinamos visos aplinkybės: pajamos, darbo vieta, skolos ir kaip jos buvo išmokamos. Todėl viena taisyklė visiems skolininkams netaikoma, – teigė „Creditinfo Lietuva“ vadovas. – Dabar ypač padaugėjo senų skolų grąžinimo atvejų“.
Senų skolų grąžinimo vajus labiausiai siejamas su grįžtančiaisiais iš priverstinės ekonominės emigracijos.
„Emigrantai nori tapti visaverčiais kreditavimo rinkos dalyviais – gauti paskolas, pirkti išsimokėtinai prekes ir paslaugas. Retas jų ten tiek uždirbo, kad galėtų verstis be paskolų, – tvirtino A.Bogdanovičius. – Tačiau ne visada pakanka būti neskolingam – ko gero, svarbesnė yra visa žmogaus kreditinė praeitis“.
Bloga reputacija, anot pašnekovo, atsiranda maždaug 60 dienų uždelsus sumokėti mokesčius už įvairias paslaugas ar prekes. Ir šiek tiek daugiau laiko užgaišus sumokėti palūkanas bei įmoką bankui už suteiktą kreditą.
Padeda išvengti nuostolių
Didžiausią Lietuvoje duomenų bazę apie skolingus asmenis sukaupusi bendrovė skaičiuoja, kad per 2006 metus Lietuvos įmonės išvengė 242,8 milijono litų nuostolių. Tai jos padarė tikrindamos savo klientų ir partnerių patikimumą, atsisakydamos sudaryti sutartis su nemokiais asmenimis.
Šis dydis nustatytas atlikus SAIS sistemoje vykdytų paieškų analizę. Pernai įmonės jų atliko per 2,5 milijono kartų. Per 263 tūkstančius kartų jos ieškojo informacijos apie juridinius ir net 2,3 milijono kartų – apie fizinius asmenis.
Su skolininkais iš viso susidurta 171 tūkstantį kartų, iš jų 156 tūkstančius kartų – naujo kredito siekė įsipareigojimų kitoms įmonėms nevykdantys fiziniai asmenys. Jų skolos vidurkis viso labo – 462 litai.
Dažniausiai savo klientus tikrina finansinis ir telekomunikacijų sektoriai. Todėl jie geriausiai apsaugo savo verslą nuo piktybiškų skolininkų. Pernai į SAIS pateko daugiau nei 120 tūkstančių skolų faktų. Didžioji jų dalis – 83 procentai – teko fiziniams asmenims. Nemažos dalies skolininkų asmens tapatybė kartojasi.
Sistemai duomenis teikia visi šalies bankai, lizingo, telekomunikacinės, kai kurios komunalinių paslaugų bendrovės, elektros tinklai, kitos įmonės.
„Grėsmė kyla tiems, kurie nesinaudoja skolų prevencijos paslaugomis. Juos atakuos vis daugiau asmenų, kurie negaus kreditų iš klientų patikimumą akylai tikrinančių įmonių“, – teigė A.Bogdanovičius.
Bėglius taip pat užspeis
„Bet koks finansinės problemos, susijusios su kreditu, uždelstas sprendimas klientui yra nenaudingas ir dėl to, kad jis automatiškai patenka į skolininkų sąrašą. Todėl ateityje tokiam žmogui gali kilti sunkumų gauti paskolą arba tektų skolintis kur kas brangiau“, – perspėja bankininkai.
Tačiau dar nemažai skolininkų iš tokių žodžių atvirai šaiposi, ypač jeigu gyvena ir dirba Airijoje, Anglijoje ar Ispanijoje. Bankai neslepia, kad rasti skolininkus bėglius nėra paprasta, todėl jų dažniausiai ir neieškoma – antstoliai siunčiami ieškoti palikto turto Lietuvoje. Tačiau koks gi tas turtas, jeigu bėgliui – 18 metų arba vos per dvidešimt?
Gyvenimo kokybės tokiems žmonėms neapkartina tėvynėje paliktos skolos, nes ES šalių komerciniai bankai lengva ranka dalija kreditus, jeigu tik prašantysis gali įrodyti turįs pajamų ir nuolatinį darbą.
„Prie mūsų duomenų gali prieiti visi naują potencialų klientą patikrinti norintys ES komerciniai bankai. Tačiau kol kas niekas ta galimybe dar nepasinaudojo“, – sako „Creditinfo Lietuva“ vadovas A.Bogdanovičius.
Labai tikėtina, kad tų pačių savininkų valdomi ES bankai keičiasi informacija tarpusavyje – tarp jų ir su bankais Lietuvoje. Vis dėlto jau netrukus tokia situacija turėtų pasikeisti iš pagrindų.
„Manau, kad liko daugiausia pusantrų metų, iki ES ims veikti vieninga duomenų apie skolininkus informacinė sistema“, – tikino A.Bogdanovičius.
Geriems – kitas sąrašas
Atsižvelgdamas į daugelio pasaulio šalių praktiką „Creditinfo Lietuva“ planuoja kaupti informaciją ne tik apie blogus, bet ir apie patikimus klientus. Vadinamasis kreditų biuras sumažintų įmonių ir gyventojų kreditavimo riziką, o fiziniai ir juridiniai asmenys paskolas gautų greičiau ir paprasčiau.
Kadangi informacija ketinama kaupti skaitmeniniu pavidalu, kreditorius kliento mokumą galės įvertinti akimirksniu. Todėl nedidelės vertės paskolos būtų išduodamos per keletą minučių. Taip pavyktų išvengti popierizmo ir keletą dienų užtrunkančių procedūrų.
„Lietuvoje turime keletą skolininkų registrų, kuriuose kaupiama informacija apie nemokius asmenis – tuos, su kuriais nerekomenduojama turėti verslo santykių. Kredito biuras leis bankams, lizingo bendrovėms, kredito unijoms ir kitiems rinkos dalyviams keistis informacija ir apie patikimus klientus, su kuriais patrauklu užmegzti bendradarbiavimą, – „Verslo vartams“ pasakojo A.Bogdanovičius. – Tiesa, naršyti po kredito biurą kreditoriai galės tik gavę rašytinį piliečio sutikimą“.
Mokūs fiziniai asmenys kreditų biuro pagalba, anot pašnekovo, galės nesunkiai įrodyti bankams ar lizingo bendrovėms, kad yra sąžiningi ir patikimi. Dėl to bankai siūlys jiems palankesnes paskolų sąlygas ir mažesnes palūkanų normas.
Skolinasi kaip pašėlę
Ko gero, bankų paskolų sąlygos dar labai palankiai vertinamos, nes Panevėžio gyventojai skolinasi kaip pašėlę. Panevėžiečiai, neskaičiuojant prekybos išsimokėtinai, jau yra pasiskolinę per pusę milijardo litų.
Dabar, įskaitant ir vaikus, ir senukus, vienam Aukštaitijos sostinės gyventojui tenka 4300 litų bankų kreditų. Dar prieš dvejus metus tas rodiklis buvo beveik tris kartus mažesnis ir siekė 1500 litų.
Finansų ekspertai kol kas didelių grėsmių paskolas paėmusiesiems ir imantiesiems nemato. Ypač tiems, kurie ima būsto paskolas. Teigiama, kad nekilnojamojo turto įsigiję panevėžiečiai beveik niekuo nerizikuoja – nuo 2000-ųjų būstas pabrango vidutiniškai tris kartus. Brangsta jis ir šiemet – nuo metų pradžios būstas Panevėžyje, anot nekilnojamojo turto ekspertų, pabrango apie 40 procentų.
Perkantieji turtą kituose šalies regionuose taip pat dar pernelyg nerizikuoja. Nekilnojamasis turtas brangsta visoje Lietuvoje – tik Vilniuje pastebimos šiokios tokios rinkos stabilizavimosi tendencijos.
Nemokių – lašas kreditų jūroje
„Šių metų pirmojo ketvirčio rezultatai rodo, kad skolinimosi tempai neslūgsta – jie tokie pat spartūs kaip ir pernai. Gyventojams banko išduotų kreditų (vartojimo ir būsto) portfelis per pirmąjį šių metų ketvirtį padidėjo 575 milijonais litų – iki 4,7 milijardo litų, – „Verslo vartams“ sakė SEB Vilniaus banko Verslo plėtros departamento direktorė Deimantė Bareikienė. – Bankas fiziniams asmenims paskolino 178 milijonais litų daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį“.
Net 87,2 procento visų SEB Vilniaus banko gyventojams išduotų kreditų sudaro būsto paskolos.
Bankui įkeista turto už 4,14 milijardo litų suteiktų paskolų.
Panevėžiečiai per tris šių metų mėnesius iš banko pasiskolino 19,9 milijono litų. Panevėžio gyventojams Vilniaus banko suteiktų paskolų portfelis jau viršijo 185 milijonų litų sumą. Iš jų 162,5 milijono litų paskolinta būstui įsigyti. Ir tai, anot pašnekovės, dar ne riba skolintis.
„Nors kreditų gyventojams portfelis sparčiai didėja, palyginti su pasaulinėmis tendencijomis, Lietuvoje skolinimosi apimtys pagal santykį su BVP dar nepasiekė brandžios ekonomikos šalių lygio“, – sakė D.Bareikienė.
Kol kas rūpesčių nekelia ir nemokūs klientai – tai taip pat rodiklis, kad daugelis skolinasi banko pinigų prieš tai gerai pasvėrę savo finansines galimybes.
„Nemokių ar vėluojančių grąžinti kreditus klientų dalis banke yra nedidelė. Vėluojamų grąžinti būsto kreditų dalis sudaro tik 0,8 procento viso būsto kreditų portfelio. Ir kol kas nepastebima, kad šis rodiklis didėtų, – tvirtino D.Bareikienė. – Kaip ir kituose bankuose, vėluojamų grąžinti vartojamųjų paskolų dalis šiek tiek didesnė.
Bankas paskolų gavėjų nemokumą stengiasi numatyti iš anksto. Pavyzdžiui, pirmasis paskolų gavėjų galimo nemokumo požymis – pradedama vėluoti dengti kredito ir palūkanų įmokas. Tuomet banko specialistai iš karto stengiasi išsiaiškini vėlavimo priežastis ir klientui pasiūlyti sprendimą. Tada galime pratęsti kredito atidavimo terminą ir tokiu būdu sumažinti paskolos gavėjo mokamas kredito įmokas“.
Duomenis į „Creditinfo Lietuva“ skolininkų registrą bankas perduoda tik tais atvejais, kai jam nepavyksta susitarti su skolininku dėl skolos grąžinimo ar skolos grąžinimo termino atidėjimo.
Skolinimosi tempai nemažės
„Hansabankas“ per pirmąjį šių metų ketvirtį būsto paskolų panevėžiečiams išdavė net 56 procentais daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Kadangi per tris pirmus 2006 metų mėnesius „Hansabanko“ Panevėžio regiono skyrius panevėžiečiams, „Verslo vartų“ žiniomis, buvo paskolinęs šiek tiek mažiau nei 20 milijonų litų, nesunku paskaičiuoti, kad šiemet per tą patį laikotarpį buvo pasiskolinta beveik 30 milijonų litų.
Dažniausiai apie 20 procentų visos tos sumos būna panaudota pirkti būstui Vilniuje, Klaipėdoje, Nidoje, Palangoje ar rekreacinėse šalies vietovėse.
„Vartojamosios paskolos per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2006-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo net 2 kartus, – teigė „Hansabanko“ Panevėžio regiono skyriaus valdytoja Zita Kurutienė. – Prognozuojame, kad per visus 2007 metus banko kreditavimo augimo tempai bus tokie, kokie buvo metų pradžioje“.
Privačių asmenų nemokos „Hansabanko“ Panevėžio regiono skyriuje sudarė tik 0,18 procento bendro paskolų portfelio.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr. Iš komercinių bankų filialų ir skyrių
panevėžiečiai jau pasiskolino daugiau nei pusę milijardo litų.
