Aterosklerozė – liga, kai ant arterijų
vidinės sienelės kaupiasi cholesterolio masė. Šios sankaupos iš pradžių atrodo
kaip plokštelės, vėliau jos didėja, užkemša arterijos spindį ir nutraukia
kraujotaką per ją. Organas, kurį maitina arterija, likęs be kraujo žūna.
Ateroskleroze serga vyresnio amžiaus žmonės. Sulaukus 50-60 metų dėl medžiagų apykaitos pokyčių vidinės arterijos sienelės sluoksnis praranda elastingumą, pasidaro šiurkštus. Tai sudaro sąlygas cholesterolio plokštelei susidaryti ir augti.
Aterosklerozės vystymuisi nemažai įtakos turi žmogaus gyvenimo būdas. Šia liga dažniau serga riebaus maisto mėgėjai, rūkaliai.
Ligos simptomai priklauso nuo to, kurias arterijas ši liga labiau pažeidžia. Užsikimšus širdies vainikinėms arterijoms atsiranda stenokardiniai skausmai, ligoniai serga širdies infarktais.
Jeigu aterosklerotinės plokštelės pirmiau pakenkia kaklo magistralines arterijas, tiekiančias kraują į smegenis, sutrikdoma smegenų kraujotaka. Sutrikimai gali būti grasinamo pobūdžio arba baigtis insultu.
Labai dažnai aterosklerotinės plokštelės pažeidžia dubens, kojų kraujagysles. Dėl jų užsikimšimo sutrinka kraujotaka kojose. Tai pasireiškia blauzdos ar šlaunies skausmais einant, lipant laiptais. Skausmai gali didėti, koją pradeda skaudėti ir esant ramybės būsenos, vystosi kojos gangrena.
Pilvo aortos, kojų arterijų, smegenis maitinančių arterijų aterosklerotiniai pakenkimai gydomi chirurgiškai – cholesterolio masė iš arterijų spindžio pašalinama – ar atliekant apeinamus šuntus specialiais kraujagyslių protezais.
Kai ligoniai į kraujagyslių chirurgą kreipiasi anksti, liga dar nebūna pasiekusi pavojingos ribos, jie gydomi vaistais, stebimi kas pusę metų. Medikamentinis gydymas, gyvenimo būdo pakeitimas kartais leidžia sumažinti simptomus. Ligai progresuojant daroma operacija.
Arūnas
Grigaitis
