Projektas nepajudėjo
Net kelios valstybinės institucijos sprendžia galvosūkį, kaip nutiesti kelio Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys aplinkkelį ties Karsakiškio miesteliu ir išgelbėti vietinius gyventojus nuo transporto pavojų, bet nepakenkti unikaliai gamtai.
Už aplinkkelio projekto įgyvendinimą atsakingi valstybės tarnautojai pasidaliję į dvi stovyklas: į tuos, kurie dėl visuomeninio intereso paaukotų gamtą, ir tuos, kurie žūtbūt ją siekia apsaugoti. Abi pusės įsitikinusios ginančios viešąjį interesą, todėl turės ieškoti kompromiso.
Karsakiškio miestelio gyventojai, 27-erius metus kantriai laukę jiems pažadėto aplinkkelio, ko gero, turės dar šiek tiek pakentėti. Kelininkai jau šiemet buvo pasirengę pradėti tiesti miestelį nuo milžiniškų transporto srautų turintį išgelbėti kelią. Tačiau tam pasipriešino gamtosaugininkai.
Jų manymu, nebūtina sunaikinti visos unikalaus Lėvens upės slėnio ekosistemos vien tik dėl to, kad nebuvo paieškota alternatyvios aplinkkelio vietos.
Jeigu paaiškės, kad visuomenės interesas negali būti kitaip patenkintas, nei dabar numatyta projekte, leidimas darbams bus duotas tik gavus garantiją, kad bus skirtos papildomos investicijos gamtai nuo visiško suniokojimo apsaugoti.
Tai paaiškėjo vakar per trečią Karsakiškio aplinkkelio tiesimo projekto svarstymo posėdį.
Jame dalyvavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, VĮ Transporto ir kelių tyrimo instituto, Panevėžio apskrities administracijos ir Panevėžio rajono savivaldybės atstovai.
Posėdį inicijavusi ir jam vadovavusi Panevėžio apskrities viršininkė Gema Umbrasienė spaudos konferencijoje pripažino, kad konkrečių problemos sprendimo būdų nebuvo rasta, bet patikino, kad po šio susitikimo jų bus ieškoma gerokai aktyviau. Tą patį patvirtino ir kiti posėdžio dalyviai.
„Pradedame įprasti, kad gamta taip pat yra turtas. Bent jau todėl, kad ir ji kainuoja, negalima elgtis atsainiai, – tikino G.Umbrasienė. – Posėdžio dalyviai įpareigoti ieškoti būdų, kaip patenkinti viešąjį interesą ir kuo mažiau pakenkti gamtai“.
Reikalaus papildomų investicijų
Kad gamtos sąskaita negalima spręsti problemos, teigė ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė.
„Ne dėl vienos varlės ar uodo mes čia kovojame, o dėl ištisos ekosistemos, jos dalimi yra ir žmonės, – teigė direktorė. – Panevėžio kraštas ir taip nuskriaustas aplinka, o dar kėsinamasi sunaikinti vieną iš vertingiausių krašto kampelių – Lėvens slėnį“.
Jos manymu, geriausias sprendimas būtų aplinkkelį tiesti į šiaurės pusę nuo miestelio, kur dirbami laukai, ir taip išsaugoti pietinėje pusėje esančias užliejamas pievas. Net jeigu tas variantas sudėtingesnis, būtina patikrinti, ar tai įmanoma. Pasak R.Baškytės, tik tada, jeigu bus įrodyta, kad kito būdo patenkinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus nėra, gali būti priimti sprendimai su išlygomis leisti Karsakiškio aplinkkelį tiesti būtent pietiniu miestelio pakraščiu.
„Europos Sąjungos direktyvos tik išskirtiniais atvejais leidžia statybas įstatymo saugojamose teritorijose, – paaiškino ji. – Ir mes privalome tų nurodymų laikytis“.
Jeigu vis dėlto dėl įvairių priežasčių aplinkkelis negalės būti nutiestas į šiaurę nuo miestelio, VSTT pareikalaus, kad į projektą būtų įtrauktos kompensacinės priemonės gamtai apsaugoti. Tai, ko gero, papildomai kainuotų kelis milijonus litų.
Įprasta kelio sankasa, anot R.Baškytės, iš karto sunaikintų 30 procentų saugotinos teritorijos ir sudarytų sąlygas toliau jai nykti. Užtektų kelerių metų, kad aplinkkelis sunaikintų unikalų Lėvens slėnį – upės senvagių kompleksą ir mezofitines pievas.
Plačiau skaitykite gegužės 10 d.
„Sekundėje“.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr. VSTT direktorė R.Baškytė teigia, kad
aplinkkelį geriausia būtų tiesti į šiaurę nuo Karsakiškio, nes ten tik dirbamos
žemės ir kelias padarytų mažiausiai žalos gamtai. Pietinio aplinkkelio projektas
gali būti patvirtintas tik atmetus minėtąjį ir gavus papildomų lėšų apsaugoti
gamtą.
