-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tokiam Sveikatos apsaugos ministerijos parengtam GMP centralizavimo projektui jau pritarė ir Seimas. Dėl galutinio sprendimo parlamentarai dar balsuos liepą.
Pajudėjusią greitosios medicinos pagalbos sistemos pertvarką Panevėžio GMP stoties darbuotojai stebi su baime.
Panevėžyje veikiančios GMP dispečerinės maždaug keturios dešimtys darbuotojų neturi atsakymo, ar reorganizacija jiems neparodys tiesaus kelio į Užimtumo tarnybą.
„Seime jau vyksta balsavimas, o mes nežinome, kokia mūsų dispečerinės ateitis“, – sako Panevėžio GMP stoties direktorė Rūta Ramoškienė.
Beveik 200 Panevėžio apskrities GMP darbuotojų dar kovą išsiuntė raštą ministerijai, Seimo nariams, Seimo Sveikatos reikalų komitetui prašydami skaidriai ir detaliai diskutuoti apie centralizacijos modelį su visa GMP bendruomene bei pateikti konkrečius numatomus darbus su aiškiais terminais.
„Mums, realiai dirbantiems GMP, kelia nerimą, kad nenuosekliai parengta centralizacija tik paralyžiuos dabar sklandžiai veikiančią GMP sistemą ir sukels pavojų pacientų sveikatai bei gyvybei“, – susirūpinę Panevėžio greitosios medikai.
Viceministrės Danguolės Jankauskienės jiems atsiųstame atsakyme patikinta, jog įkurta visoje šalyje viena GMP tarnyba turės 5 padalinius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, o įgyvendinant reformą „nėra numatyta atleisti darbuotojų“.
Vis dėlto toks atsakymas panevėžiečių iki galo nenuramino.
„Mes žinome, kad liksime vienu iš penkių teritorinių padalinių. Bet visai neaiški dispečerinės ateitis“, – sako R. Ramoškienė.
Anot jos, šiuo klausimu ir pačios SAM pozicija keista.
Pasak direktorės, sveikatos apsaugos ministras viešai yra sakęs, kad liks viena dispečerinė, tačiau į Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdį pakviesti šalies greitųjų atstovai iš viceministrės išgirdo, kad dispečerinių liks tiek pat, kiek yra ir dabar – penkios didžiuosiuose miestuose.
Panevėžio greitosios dispečerinės likimas kartą jau buvo pakibęs ant plauko.
Kai 2017 m. vyko greitosios medicinos pagalbos dispečerinių centralizacija, buvo bandoma panaikinti esančią Panevėžyje.
Tąkart kilus ažiotažui, greitosios dispečerinė Aukštaitijos sostinėje išsaugota.
Dabar ji aptarnauja ne tik Panevėžio apskritį, Anykščius, bet ir atsiliepia į pagalbos skambučius iš Marijampolės, Kazlų Rūdos, Mažeikių, Telšių.
Nors ministerija pažadėjusi, jog vykdant greitosios pagalbos sistemos reformą darbuotojai nebus atleidžiami, pasak R. Ramoškienės, jei būtų nuspręsta naikinti dispečerinę Panevėžyje, veikiausiai jos kolektyvui tektų pasukti į Užimtumo tarnybą.
„Kas iš to, jei jiems pasiūlytų darbą dispečerinėse Vilniuje ar Kaune. Kiek jų turėtų galimybę šitaip dirbti?“ – darbuotojų baimę dėl ateities supranta direktorė.
Šiuo metu Panevėžio greitosios dispečerinė turi 35 darbuotojus.
P. Židonio nuotr.
Ne tik į pagalbos skambučius Panevėžyje atsiliepiančios dispečerinės darbuotojai, bet ir pas ligonius pirmieji atskubantys GMP medikai nėra garantuoti, kad po reformos jų darbo sąlygos nepablogės.
Pasak R. Ramoškienės, tarp greitosios stočių panevėžiečių šios srities medikų darbo užmokestis yra vienas didžiausių šalyje. Daugiau uždirba tik Vilniaus ir Kauno rajono greitųjų medikai.
„Kai viceministrės paklausiau, ar po reformos nemažės greitosios medikų atlyginimai, išgirdau, kad neturėtų. Bet kaip gali nemažėti, jei svarstoma išvesti vidurkį ir visiems mokėti vienodai? Apskaičiavus vidurkį, mūsų stoties medikams užmokestis automatiškai sumažėtų“, – mano R. Ramoškienė.
Direktorė guodžiasi, kad bent jau atsisakyta pirminio plano visas GMP stotis į vieną bendrą įstaigą sujungti jau nuo kitų metų sausio.
Dabar reformos terminas nukeltas iki 2023-iųjų liepos.
„Datą pakeitė, bet nuo to mums netapo aiškiau. Mes norime žinoti, kaip ta viena greitosios tarnyba po reformos atrodys. Šiuo metu nematome jos struktūros, neturime jokio konkretumo. Niekas neatsako ir dėl darbuotojų atlyginimų. Į savo stotį buvome pasikvietę daug Seimo narių – ir opozicijos, ir valdančiųjų. Visi aikčiojo, kad mūsų patalpos pačios geriausios, bet kaip gyvensime toliau, visai neaišku“, – sako Panevėžio GMP stoties direktorė.
SAM duomenimis, šiuo metu šalyje GMP paslaugas teikia 49 įstaigos.
Ministras Arūnas Dulkys anksčiau pristatydamas reformą sakė, jog jos tikslas – kad visoje šalyje greitoji pagalba būtų teikiama pagal vienodą tvarką ir principus.
Anot ministro, siekiama, kad greitosios medikai gyventoją mieste pasiektų per 15 minučių, užmiestyje – per 25 minutes.
SAM skaičiuoja, kad pagal esamą greitosios medicinos pagalbos brigadų išdėstymą 5 proc. Lietuvos gyventojų pagalbos sulaukia vėliau nei per nustatytą laiką.
Panevėžio GMP stoties ekipažai, R. Ramoškienės teigimu, į beveik 97 proc. iškvietimų mieste ir rajone atvyksta per numatytą laiką.
Pasak direktorės, įstaiga ir be reformų pati suinteresuota pas ligonį atvykti kuo skubiau – už gerus darbo rezultatus GMP paslaugų teikėjai iš Valstybinės ligonių kasos sulaukia papildomo finansavimo.
Panevėžio savivaldybės Sveikatos poskyrio vedėjas Mindaugas Burba neslepia: apie planuojamą greitosios reformą ir jam ne ką daugiau žinoma.
„Mes žinome tiek, kiek ir visi, pirmiausia iš žiniasklaidos ir iš ribotos informacijos, skelbiamos SAM puslapyje, bei per, sakyčiau, siaurus pristatymus“, – sako M. Burba.
„Mums lygiai taip pat svarbu, kaip bus užtikrintas pačios paslaugos teikimas Panevėžio gyventojams, ar bus išsaugotos darbo vietos. Žinoma, tikimės, kad greitosios paslaugų kokybė nenukentės, bet jokių garantijų neturime, o informacijos, kas ir kaip bus, trūksta“, – kalbėjo vedėjas.
Anot jo, Panevėžio tikslas išsaugoti mieste ne tik teritorinį padalinį, bet ir greitosios dispečerinę su beveik keturiomis dešimtimis jos darbuotojų.
„Mes nesame nusistatę prieš reformą. Norime dalyvauti tame procese, gauti visą informaciją ir žinoti, kad greitosios paslaugos panevėžiečiams bus užtikrinamos ir kokybiškos, ir laiku“, – pabrėžė M. Burba.
