Šalies išminuotojų laukia įtemptas laikotarpis. Praėjusią savaitę Vyriausybė patvirtino Lietuvos išvalymo bei prevencijos nuo užsilikusių praėjusio šimtmečio sprogmenų programą, tad kariuomenės inžinieriams kartu su policijos ir ekstremalių situacijų valdymo tarnybomis teks visu pajėgumu kibti į išminavimo darbus. Šiai užduočiai atlikti prireiks didesnių kariuomenės inžinierių pajėgumų, daugiau išminavimo įrangos, specialistų mokymų.
Reikalinga studija
Kad numatyta programa būtų įgyvendinta, išminavimo priemonių planą parengusi tarpžinybinė darbo grupė turi nustatyti darbo metodiką: pateikti nurodymus, kuriose vietose – šalia geležinkelių, planuojamose urbanizuoti ar kitose – pirmiausia būtina ieškoti ir išminuoti užsilikusius praėjusio šimtmečio karų sprogmenis. Toks darbas dar tik bus atliekamas.
Kol ši metodika rengiama, nei policijos, nei apskrities Civilinės saugos departamento atstovai kol kas nenumatę imtis papildomų priemonių programai įgyvendinti. Tik kariuomenės išminuotojai jau dabar greta operatyvių iškvietimų pradėjo vykdyti ištisinio išminavimo darbus ir ragina gyventojus aktyviau informuoti apie aptiktus sprogmenis.
Apie juos prašoma pranešti arba policijai, arba ekstremalių situacijų valdymo tarnyboms, arba elektroninio pašto adresu: sprogmenys@mil.lt. Pranešti kviečiama ir anonimiškai.
Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono štabo viršininkas majoras Arūnas Dzidzevičius teigia, kad šiuo metu yra tik preliminarūs skaičiavimai, kokių pajėgumų gali prireikti siekiant įgyvendinti Vyriausybės patvirtintą programą – žinant sprogmenimis užterštas teritorijas, iškasti iš jų pavojingus radinius ir juos pašalinti maždaug iki 2018 metų. Tikslius duomenis bus galima pateikti tik atlikus išsamią specialią studiją.
Panevėžys – per vidurį
Pasak majoro, šioje programoje svarbiausia – ne pats išminavimas, kuris gali užtrukti ir 30 metų, bet pavojingų teritorijų pažymėjimas jas užtveriant, informuojant apie tai gyventojus. Tik paskui pagal išskirtus prioritetus ir atnaujintą minų žemėlapio informaciją, kai bus nustatytas pavojaus zonų lygis, bus imamasi iš eilės visų sprogmenų naikinimo.
Pirmiausia dėmesys bus skiriamas pagal istorinius šaltinius atrinktoms karų vietovėms, buvusioms sovietinių bazių teritorijoms, nes jos – didžiausios senojo karinio potencialo turėtojos.
Štabo viršininkas pažymi, kad Panevėžio apskritis pagal žemės užteršimą sprogmenimis yra nei viena iš labiausiai, nei iš mažiausiai užterštų. Ji yra sąrašo viduryje. Panevėžio rajono teritorijoje aptinkama maždaug 1,5 proc. visų šalies sprogmenų, o miesto – tik 0,5 proc.
Nors vietos gyventojai ir politikai bataliono karių yra prašę surasti galimybę artimiausiu metu peržiūrėti ir išminuoti 144 ha plotą Žaliojoje girioje, šios teritorijos, kur buvo įsikūręs sovietinis aviacijos mokymų poligonas, pašnekovas nelaiko pačiu svarbiausiu objektu. Tuo labiau kad dabar išminuotojams tenka ir be to dirbti visu pajėgumu.
Naujausias radinys –
bombos
A.Dzidzevičius sako pastebėjęs, kad žmonės dažniau ėmė pranešti apie pavojingus žemės radinius pradėjus naudoti Europos Sąjungos lėšas. Ir tai suprantama: europiniais pinigais suintesyvėjo statybos, žemės ūkio darbai. Su nauja programa išminuotojams, anot pašnekovo, naujų darbų neturėtų prisidėti, nes ir vykdant operatyvaus išminavimo darbus neapsiribojama tik rasto užtaiso sunaikinimu – kasinėjimais patikrinama aplinkinė teritorija.
Majoras prisiminė, kaip Tauragės rajone ne taip seniai buvo pranešta apie vieną miną, o patikrinus teritoriją rastas ištisas jų laukas.
To paties bataliono išminavimo kuopos teritorinės išminavimo grupės 2-ojo išminavimo skyriaus vadas jaunesnysis puskarininkis Vitalijus Mikėnas prisiminė ir mūsų rajone buvusį išskirtinį atvejį: prieš keletą metų patikrinus Berčiūnų ir Daukniūnų smėlio karjerą, jame iškasti 375 artilerijos sviediniai.
V.Mikėnas sako pastebintis padidėjusį gyventojų aktyvumą, nes jie dažniau praneša apie pavojingus radinius žemėje, tačiau išsamiau su Vyriausybės patvirtinta programa tvirtina dar nesusipažinęs.
Šiais metais, anot jo, Panevėžio apskritį, Utenos, Anykščių, Ignalinos, Zarasų rajonus aptarnaujanti išminuotojų komanda jau 25 kartus yra vykusi į operatyvius iškvietimus. Daugiausia jų būta pasienio ruože.
Išminavimo skyriaus vadas teigia, kad dažniausiai sprogmenis aptinka metalo ieškantys asmenys. Jie, rinkdami skeveldras, randa minų, artilerijos sviedinių, kartais – aviacijos bombų. Pastarąjį kartą toks radinys buvo aptiktas Karsakiškio seniūnijoje, Žaliojoje girioje. V.Mikėnas teigia, kad minėtos bombos per mokymus buvo išmėtytos ten įsikūrusiame poligone, veikusiame 1957-1965 metais.
Plačiau skaitykite balandžio 25 d.
„Sekundėje“.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
G.Kudirkos nuotr. 2-ojo išminavimo skyriaus vadas Vitalijus
Mikėnas tvirtina, kad atliekant planines išminavimo operacijas bus atsižvelgiama
į zonos pavojingumo lygį, o jį turėtų padėti nustatyti istoriniai šaltiniai.
